|
||||
|
Astronomija ir kosmonautika
|
||||
|
Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Astronomija ir kosmonautika“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Neribotas
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(0)
2019-01-22
1
Pirmadienio rytas pasaulyje buvo išskirtinis – ten, kur dangaus nedengė debesys, visi galėjo matyti, kaip vos per kelias valandas pasikeičia matoma Mėnulio disko dalis ir jis nusidažo kraujo spalva.
(0)
2019-01-21
8
Saturno žiedai suteikė mokslininkams informaciją, kuri pagaliau leido nustatyti, kiek trunka šios dujų milžinės diena.
(0)
2019-01-21
27
NASA vis dar nepaleido į kosmosą vieno labiausiai laukiamų Jameso Webbo teleskopo, turinčio pakeisti legendinę ir jau senstelėjusią kosminę Hablo „observatoriją“. Tačiau jau braižomi planai dar didesniems ir geresniems kosmoso teleskopams, kurie į dangų kils artimiausią dešimtmetį, rašoma svetainėje „Space.com“.
(0)
2019-01-21
11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(0)
2019-01-20
25
Prieš trejus metus Venerą pradėjęs tyrinėti Japonijos zondas Akatsuki netrukus atrado V formos struktūrą planetos atmosferoje. Ši struktūra, susidedanti iš dviejų įstrižų linijų, besidriekiančių nuo pusiaujo link ašigalių, neturi analogų kitų planetų atmosferose.
(0)
2019-01-19
8
Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didelėje Europos ir Afrikos dalyje dangaus stebėtojai naktį iš sausio 20 į 21 dieną galės išvysti visišką Mėnulio užtemimą, kuris bus paskutinis iki 2022 metų.
(0)
2019-01-18
50
Jeigu dinozaurai būtų turėję teleskopus, jie būtų galėję pamatyti reiškinį, kurio negalime pamatyti dabar – iš Mėnulio kraterių trykštančią lavą.
(2)
2019-01-17
64
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) kas dieną internete publikuoja po nuotrauką kosmoso tema.
(0)
2019-01-17
32
Kinijos kosminiame zonde „Chang'e 4“, nusileidusiame iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, buvo sėkmingai atliktas pirmasis biologinis eksperimentas per mūsų planetos gamtinio palydovo tyrimų istoriją, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
(0)
2019-01-17
7
Kinijos kosmoso agentūra pranešė, kad apsikeitė duomenimis su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), ruošdamasi nutupdyti savo zondą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.
(0)
2019-01-16
39
Vienas iš drąsiausių mokslinės fantastikos scenarijų – panaudoti juodąsias bedugnes kaip portalus kelionėms į kitus išmatavimus, tolimas visatos vietas ar net keliavimui laiku. Masačusetso Dartmuto universiteto mokslininkų komanda pateikia hipotezę, kad ši „fantazija“ yra arčiau realybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, rašoma svetainėje „The Conversation“.
(0)
2019-01-16
27
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių kosminės misijos turi baigtis, yra kuro trūkumas. Zondams nuolatos reikia manevruoti, o kuro atsargos – baigtinės, todėl kažkuriuo metu manevravimo galimybės nebelieka ir misiją tenka nutraukti. Toks likimas ištiko Rosettą, Cassini, Dawn ir daugybę kitų zondų. O dabar grupė mokslininkų ir inžinierių pristatė ir sėkmingai išbandė prototipinį zondą, kuriam kuro nepritrūks niekada, nes jis varomas vandens garais.
(7)
2019-01-16
27
Prieš daugiau nei 65 milijonus metų į Žemė trenkėsi dinozaurus išnaikinęs asteroidas. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad tą naktį Meksikos įlankoje pakilo cunamis su beveik 1,5 km aukščio bangomis ir sukėlė chaosą pasaulio vandenynuose.
(1)
2019-01-16
22
Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose.
