Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Astronomija ir kosmonautika

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-05 5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(0) 2020-11-05 5
Žvaigždės formuojasi ne pavienės, o įvairaus dydžio grupėmis. Dalis grupių laikuo bėgant suyra, bet paprastai tai nutinka per dešimtis milijonų metų ir ilgiau. Visgi maždaug ketvirtis masyvių žvaigždžių, kurios apskritai gyvena tik keletą milijonų metų, randamos ne grupėse, o izoliuotos.
(1) 2020-11-04 8
Aukštutinėje Žemės atmosferoje kartais nutinka įvairūs trumpalaikiai žybsniai, vadinami aitvarais (angl. sprites), aitvarų halais (sprite halos) ir elfais (elves). Juos sukelia žaibai, kurių elektrinės iškrovos sužadina azoto molekules virš debesų, ir šios trumpam ima spinduliuoti.
(0) 2020-11-04 17
Asteroidas Bennu, kurį pastaruosius porą metų tyrinėja NASA zondas Osiris-Rex, greičiausiai susiformavo prieš maždaug 100 milijonų metų. Tuo metu kažkur Asteroidų žiede įvyko susidūrimas, suardęs didesnį asteroidą, o dalis jo liekanų sukibo į Bennu. Dar ilgą laiką naujasis asteroidas skrajojo maždaug ten, kur ir susiformavo, bet vėliau pakeitė orbitą ir atskriejo arčiau Žemės, kur yra ir dabar.
(0) 2020-11-04 14
Kai žmonės nukeliaus į Marsą ir norės ten apsigyventi, jiems reikės maisto. Atlikta jau nemažai tyrimų, kaip būtų galima auginti augalus Marso regolite, tačiau praktiškai niekas dar netyrinėjo, kaip Marso sąlygomis elgtųsi pati dirva, praturtinta žemiškais mikrobais ar maistinėmis medžiagomis.
(30) 2020-11-03 38
Mokslininkas premija apdovanotas už A. Einšteino reliatyvumo teorijos numatytų juodųjų bedugnių egzistavimo patvirtinimą. Tačiau tik dalis Penrose'o indėlio į mokslą ir… meną
(0) 2020-11-03 3
Kaip ir daugelis diskinių galaktikų, Paukščių Takas turi baldžą – centrinį elipsoido formos žvaigždžių telkinį. Jo kilmė nėra iki galo aiški; pavyzdžiui, nežinia, kada susiformavo dauguma jo žvaigždžių.
(0) 2020-11-03 4
Prieš savaitę paskelbti du atradimai, susiję su vandeniu Mėnulyje. Kad Mėnulyje yra vandens, apskritai žinome jau daugiau nei dešimt metų – tada atliktų bandymų metu į kosmosą išmestose paviršiaus dulkėse užfiksuoti vandens molekulių pėdsakai.
(1) 2020-11-03 4
Pažvelkite į naktinį dangų – ir jame pamatysite žvaigždes iš šimtų milijardų Visatoje esančių galaktikų. Vienos jų yra tarsi besisukantys diskai – kaip Paukščių takas – o kitos yra raudonos sferos arba netaisyklingos, netvarkingos ar grėmėzdiškos formos galaktikos. Kodėl galaktikų formos yra skirtingos? Pasirodo, kad galaktikos forma išduoda apie ilguoju laikotarpiu joje vykstančius įvykius.
(0) 2020-11-01 13
Šiemet tarp 71-ojo Tarptautinės astronautų federacijos astronautikos kongreso pranešėjų skambėjo ir lietuviška pavardė. Skaityti pranešimą kongrese, kuris sutraukė daugiau kaip 13 000 klausytojų iš 135 pasaulio šalių, šiemet buvo pakviestas ir Mykolo Romerio Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto doktorantas Tomas Marozas.
(0) 2020-11-01 5
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Terahercų elektronikos grupė, vadovaujama prof. Alvydo Lisausko, jau kelerius metus tiria ir gamina terahercų elektroninius įrenginius Europos kosmoso agentūros (ESA) užsakymu. Jų sukurti prietaisai išbandomi kosmoso tyrimo laboratorijose. Viena iš tokių laboratorijų – SOFIA.
(0) 2020-10-30 14
Kuo toliau, tuo panašiau, kad gyvybei palankių sąlygų galima aptikti ir pernelyg toli po kosmosus nesižvalgant – DNR ir RNR griaučiai mėtosi netgi Titane.
(32) 2020-10-29 39
Į kosmosą kyla vis daugiau ir daugiau „Starlink“ palydovų, turėsiančių užtikrinti spartų palydovinį interneto ryšį. Tačiau kiek gi jis kainuos?
(0) 2020-10-29 6
Pirmosios Visatos žvaigždės, atsiradusios praėjus kiek daugiau nei 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, greičiausiai buvo gana masyvios ir ilgai negyveno. Jų sprogimai praturtino aplinką pirmaisiais už litį sunkesniais cheminiais elementais, daugiausiai – anglimi. Kiek vėliau besiformuojančių žvaigždžių sudėtyje jau buvo išmatuojami anglies kiekiai, tačiau bendras jų metalingumas – už helį sunkesnių elementų dalis – vis dar išliko labai žemas.