Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Astronomija ir kosmonautika

Tipas: Pažintiniai straipsniai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(6) 2019-02-28 40
Konstantų kauliukų ruletė antropinį principą taiko nenumato Didysis sprogimas Visatos galiojimo laiko
(2) 2019-02-21 12
Be galo apmaudu, kad negalime atsukti laiko atgal ir stebėti pirmųjų Visatos vystymosi minučių. Tad geriausiems planetos protams tenka griebtis matematikos ir remiantis surinktais stebėjimų duo
(0) 2019-02-18 85
Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasči
(0) 2019-02-13 29
Neretai girdime astrofizikus ir kosmologus sakant, kad itin tolimi Visatos regionai tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Bet ką tai reiškia? Ar jie nori pasakyti, kad Visatoje yra objektų, gal
(5) 2019-02-01 21
Vakuumas nėra tuščias. Netgi ten, kur nėra materijos ar spinduliavimo, yra struktūra – ir gal net pavyktų panaudoti pačią vakuumo struktūrą žinučių siuntimui ir gavimui.
(2) 2019-01-31 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(0) 2019-01-02 6
Interviu su „New Horizons“ zondo, kuri, nufotografavęs Plutoną ir Charoną, dabar turėtų pradėti siųsti Ultima Thule vaizdus, mokslininku.
(0) 2018-12-30 41
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.
(0) 2018-12-29 21
Žmonės nuo seno naktimis grožisi dangumi. Giedrą naktį ten spindi žvaigždės, žmonių nuo seno klasifikuotos į žvaigždynus ar navigacijos tikslais, tačiau tam tikri objektai, nors dažnai
(0) 2018-12-03 30
„Ramios, malonios vasaros naktys;
Medžio užmigęs nejuda lapas;
Viskas nutilo, viskas nurimo,
Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“
(0) 2018-11-25 12
„Facebook“ Aurelijus Katkevičius uždavė klausimą „ar galima sakyti, kad žvaigždės miršta“. Ir taip, kalbama buvo apie tikras žvaigždes, o ne tas, kur ant „Žmonių“ viršelio būna. Daugelis komentatorių rašė, kad galima. Aš irgi prisidėjau – ir tikrai, astronomų žargone taip ir sakoma. O ta proga pagalvojau, kad verta parašyti apie kelis kitus metaforiškai naudojamus terminus, susijusius su žvaigždėmis.
(0) 2018-10-18 43
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
(0) 2018-09-28 16
Visata didelė ir tamsi. Joje slepiasi viskas, ką matome ir žinome, tačiau didžiosios dalies, deja, nematome ir nežinome. Aptarkime didžiausią nematomą ir nepažįstamą Visatos dalį – tams
(3) 2018-09-20 13
Tamsioji medžiaga – arba tamsioji materija – pasižymi tuo, kad išskyrus gravitaciją, ji bent kiek reikšmingiau su su likusia Visatos medžiaga sąveikauti nesiteikia. Ypač svarbu, kad tamsio