Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Juodosios skylės padėjo sudaryti sąlygas gyvybės atsiradimui

2007-07-11 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3388)
    Share

Juodosios skylės fizikams ir astrofizikams dažnai simbolizuojasi su negatyviais objektais, jos laikomos pavojaus ir mirties šaltiniais. Tačiau nesinori tikėti, jog tokie paplitę Visatos objektai yra visiškai nereikalingi ir be to dar žalingi. Apie tai, jog juodosios skylės visgi galėjo būti labai svarbus Visatos vystymosi elementas prakalbo ir Martin Elvis iš Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics, vadovavęs tarptautinei astronomų grupei, stebėjusiai šiuos paslaptingus kosmoso kūnus.

Galaktikoje NGC 4051, kaip ir beveik visose vidutinio dydžio galaktikose, yra labai didelė juodoji skylė. Sbebėdamai ESA XMM Newton satelitu, mokslininkai pastebėjo kad šiltų dujų vėjas, turintis sunkiųjų elementų, tokių kaip deguonis, azotas ir karbonitas, dideliu greičiu išlėkdavo tarpgalaktinės erdvės kryptimi.

Ir kas tame tokio svarbaus? Norint tai suvokti, reikia grįžti „truputi“ į praeitį. Į Didžiojo sprogimo laikotarpį, kuomet pirminės branduolių sintezės metu formavosi lengvieji elementai, ne sunkesni nei Litis. Pagal eksperimentinės fizikos teorija, tai tūrėjo būti vandenilis, helis, deuteris ir kiti šių elementų izotopai. Tačiau sudėtingoms medžiagoms ir pagaliau gyvybei susiformuoti reikėjo sunkiųjų elementų. O jų sintezė vyko tik žvaigždėse, branduolinių reakcijų metu.

Taigi, Didžiojo sprogimo metu Visata iš esmės buvo sudaryta iš didžiulių vandenilio debesų, kurie kondensavosi, kaito, ir tas procesas baigdavosi pirmųjų žvaigždžių - milžinių susiformavimu. Jas būtų galima palyginti su milžiniškomis krosnimis, skirtomis sunkiųjų elementų branduoliams gaminti. Jų būtinai reikėjo pakeliui į sudėtingesnės medžiagos atsiradimą. Tų žvaigždžių - milžinų amžius buvo palyginti trumpas - vos keli šimtai milijonų metų. Sprogdamos, jos išmesdavo į erdvę medžiagas, reikalingas kitoms, jau mažesnėms, vadinamosioms antrosios kilmės žvaigždėms, o taip pat - jų planetoms ir , žinoma, jose esantiems metalams formuotis.

Viskas lyg ir aišku – pirminių žvaigždžių sprogimo metu išsviesti sunkieji elementai pasklido po Visatą ir iš jų ėmė formuotis dabartinės žvaigždės, planetos ir pagaliau pati gyvybė. Tačiau ši Didžiojo sprogimo teorija nebegali paaiškinti, kaip vyksta naujų galaktikų ir planetų formavimasis – tampa neaišku, iš kur tuščiuose Visatos erdvėse susiformuoja reikiamų elementų sankaupos.

Į šį klausimą ir bando atsakyti Martin Elvis, apibendrinęs juodosios skylės stebėjimų rezultatus. Gali būti, jog juodosios skylės jau ir pirmųjų galaktikų atsiradimo pradžioje ir dabar smarkiai prisidėjo prie gyvybės atsiradimo padėdamos išbarstyti sunkiuosius elementus kosminių dujų pavidalu. Kaip tai gali būti, jeigu juodoji skylė viską į save sutraukia? Stebėjimo rezultatai parodė, jog apie 2 - 5 % materijos srauto, laisvai kristančio link juodosios skylės, išvengia jos traukos ir lieka aplinkinėje erdvėje. Žodis „lieka“ nelabai tiksliai atspindi situaciją – neįtrauktos dujos kažkokių būdų išsviedžiamos į erdvę. Kadangi išmetimo greitis yra didelis, po daugelio metų ši medžiaga gali atsirasti pakankamai toli, sunkiaisiais elementais praturtindama ūkus. O jie būtini gyvybės, kurios pagrindas yra karbonitas, susidarymui būsimose planetose.

Sumodeliuota juodoji skylė

Sumodeliuotas vaizdas: labai didelė juodoji skylė, esanti galktikos centre. Dujos šyla artėdamos prie juodosios skylės, pereinainant iš raudonos į baltą spalvą. Didžioji dauguma dujų praryjama juodosios skylės, bet maža dalis jų vos ne šviesos greičiu išsviedžiama į išorę

O iš kur atsiranda šiais sunkiaisiais elementais praturtintos dujos? Jos tikrai nėra gaminamos juodųjų skylių ir nėra jų garavimo pasekmė, nes pačios skylės yra labai šaltos ir įkaista tik absorbuodamos aplinkines daleles. Vadinasi, šie sunkieji atomai atsiranda žvaigždynų branduolių sintezės metu ir sudaro dujų, esanačių tarpžvaigždyniniame komplekse, dalį. Galbūt jie atsiranda iš netoli centrinės juodosios skylės, galaktikos centre, kibirkščiuojančių žvaigždžių.

Kaip tiksliai veikia šis procesas dar nėra aišku, tačiau panašu, jog juodosios skylės galėjo suvaidinti labai didelę ir svarbią reikšmę formuojantis Visatai ir gyvybei.


Parengta pagal:

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
83(1)
51(7)
32(0)
32(5)
29(3)
26(4)
24(0)
17(0)
17(3)
12(0)
Savaitės
100(5)
90(6)
79(0)
75(6)
Mėnesio
157(0)
134(27)
126(0)
112(5)
111(0)