Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Ką stebėsime sausio mėnesį

2009-01-04 (3) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2757)
    Share

Su Tarptautiniais Astronomijos metais! Praėjo 400 metų nuo to laiko, kai Galilėjus pažvelgė dangun pro teleskopą ir apvertė pasaulį “aukštyn kojom”. Kai kuriuos jo stebėjimus – Veneros fazės kaitas – bus galima atlikti šį mėnesį, bet apie tai truputį vėliau, nes metams prasidėjus visų pirma vakaro žaroje pasirodo Merkurijus su Jupiteriu.

Merkurijus pasieks rytų elongaciją – didžiausią kampinį atstumą nuo Saulės – sausio 4, jis tada bus nutolęs per 19°. Pirmąjį Naujųjų metų vakarą Merkurijus yra –0,7 ryškio ir praėjus pusvalandžiui po Saulės laidos kaba 5° virš pietvakarių horizonto. Jis bus ne vienas – mažiau nei dviejų lapisnių atstumu į vakarus nuo jo bus galima pamatyti ir Jupiterį, kuris bus kone trigubai ryškesnis. Kadangi dar nebus visai sutemę ir šios planetos bus labai žemai, gali prireikti žiūronų, kad jas pamatyti. O jeigu pavyktų nusitaikyti su teleskopu, tarp jų pasimatytų nemažas skirtumas. Merkurijus atrodytų tik 6 kampo sekundžių skersmens su dviem trečdaliais apšviestu disku, tuo tarpu Jupiterio skersmuo bus 33”.

Sulig kiekvienu vakaru Jupiteris vis artės prie Saulės, ir jį pamatyti taps vis sunkiau, tuo tarpu Merkurijus tols, kol pasieks anksčiau minėtą elongaciją. Sausio 6-ąją bus apšvieta lygiai pusė Merkurijaus disko, po to jis greitai pavirs į “jaunatį” ir palaipsniui švies vis silpniau, nors jo disko regimasis skersmuo didės. Sausio 9-ą jis nusilps praktiškai iki nulinio ryškio, o dar po poros dienų jau bus beveik nebeįmanoma jo rasti, nes kampinis atstumas nuo Saulės sparčiai tirps.

Venera pasieks elongaciją dešimčia dienų vėliau už Merkurijų. Kadangi ji skrieja toliau nuo Saulės, tai ir kampinį atstumą nuo jos pasiekia didesnį. Sausio 14 tas atstumas bus 47°. Negana to, ji šviečia ryškiau už visas kitas planetas bei žvaigždes, todėl ją pamatyti yra labai lengva.

Sausio 1 Veneros ryškis bus –4,4, o mėnesio gale jis pasieks –4,7. Na, o per teleskopą bus galima stebėti, kaip keičiasi jos fazė – sausio 1-ąją bus matomas 21” skersmens ir 58% apšviestas diskas, 16 d. bus apšviesta lygiai pusė, o mėnesio pabaigoje – jau tik 42%. Tuo tarpu disko skersmuo išaugs iki 30”. Gera žinia ta, kad šiuos pasikeitimus galima stebėti su bet kokiu, net ir visai nediduku, teleskopu. Sausio 30-os vakare prie Veneros priartės Mėnulis, jis bus 3° aukščiau. Tokios konjunkcijos visada atrodo šauniai, tad nepraleiskite progos pasigrožėti šiuo reginiu, o galbūt ir nufotografuoti.

Turintys žiūronus gali netoliese susirasti ir Uraną. Lengviausia tai padaryti bus sausio 22-ąją, tada Uranas bus tik kiek daugiau nei per laipsnį į pietryčius nuo Veneros ir tilps viename regėjimo lauke netgi stebint pro teleskopą, jei bus naudojamas mažiausias didinimas. Na, o pro žiūronus viename lauke planetos bus keletą parų prieš ir po maksimalaus suartėjimo. Urano ryškis sausį bus 5,9, kiek silpnsenis už netoliese esančią žvaigždę Vandenio 96. Plika akimi gali ir nepavykti jo įžiūrėti, tačiau su bet kokio optinio prietaiso pagalba tai bus visiškai lengva. O jeigu nukreipėte į jį teleskopą, pabandykite žvilgtelėt su didžiausiu didinimu, kokį teleskopas ir stebėjimo sąlygos leidžia – turėtų pasimatyti mažiukas melsvai žalsvas diskelis.

Neptūnas jau yra žymiai silpnesnis. Nors per žiūronus jį pamatyti taip pat galima, tačiau tai nebus taip lengva, mat jis yra tik 8 ryškio. Be to, reikia žvaigždėlapio, kad atskirti jį nuo aplinkinių žvaigždžių. Galiausiai, ši planeta leisis kasdien vis anksčiau, todėl jei apskritai sumanysite jo ieškoti, geriausia tai būtų daryti mėnesio pradžioje.

Kai vakarinės planetos nusileidžia, kurį laiką dangus lieka be jų, kol prieš vidurnaktį pateka Saturnas. Žinoma, geriausia jį stebėti paryčiais, kai jis pakyla aukščiau. Sausio mėnesį Saturnas truputuką paryškėja, nuo 1 ryškio iki 0,8, ir aiškiai matomas tarp Regulo ir Spikos, Liūto ir Mergelės ryškiausių žvaigždžių. Pro teleskopą galima stebėti 19” skersmens planetos diską, tačiau garsieji žiedai dabar atsisukę beveik briauna į mus, pasvirę vos per 1°. Juos galima bus pamatyti nebent kaip plonytę liniją, kertančią Saturno diską. Užtat pačią planetą ir jos palydovus dabar galima atidžiau patyrinėti. Stebėtojai yra atkreipę dėmesį į šiokius tokius atspalvių skirtumus planetos šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose. Ar pavyks tai pamatyti?

Kaip ir per praėjusius mėnesius, palydovai dabar praskrieja tiesiai tarp planetos ir Žemės, todėl galima stebėti jų tranzitus Saturno disku arba okultacijas, kai palydovai pasislepia už Saturno. Šiaip jau palydovai yra ganėtinai silpni, tad stebėti šiuos įvykius labai sunku, bet vienas jų – Titanas – yra pakankamai ryškus. Štai sausio 16 d. ~1h30m Titanas išnirs iš už anapus Saturno disko, lygiai tą patį bus galima stebėti 31 d. vienuoliktą vakaro. Beje, sausio 16-ą vėlai vakare bus galima pamatyti visus penkis ryškiausius palydovus – Titaną, Rėją, Tetiją, Dionę ir Enceladą – toje pačioje Saturno pusėje ir per keliolika minučių bus galima pamatyti jų judėjimą vienas kito atžvilgiu. Šis mėnuo taip pat palankus pamatyti keistąjį palydovą Japetą, kuris mėnesio viduryje bus apie 10’ į vakarus nuo Saturno ir bus 10 ryškio. Šiuo metu jis bus atsukęs į mus savo šviesiąją pusę, todėl bus penkiagubai ryškesnis nei kad buvo gruodžio pradžioje.

Marso sausio mėnesį nematysime – gruodžio pradžioje jis praskriejo anapus Saulės ir nepasirodys ryto žaroje iki vasario.

Sausio 6-osios vakare Mėnulyje vėl matysis “Auksinė Rankena”, kai Saulė nutvieks Žuros kalnus, o šalia esanti Vaivorykščių įlanka dar skendės tamsoje (apie tai buvo rašyta lapkričio mėnesio apžvalgoje). Po poros dienų, sausio 8-ąją, įlanka bus jau nutvieksta Saulės, o į vakarus nuo jos, kaip tik ant terminatoriaus, bus galima pamatyti ne taip jau plačiai žinomas Riumkerio kalvas – lavos kupolų sankaupą.

Sausio 7-os vakare Mėnulis praslinks pro Sietyną, pakeliui tamsiąja disko puse uždengdamas (okultuodamas) keletą ryškiausių spiečiaus žvaigždžių. Pirmoji okultacija įvyks 18h45m, kai Mėnulis paslėps Elektrą.

Ryškesnių kometų sausio mėnesį nenusimato. Tiesa, Lulino ir Christenseno kometos bus gana ryškios, tačiau skries netoli Saulės. Ir tik McNaught kometa mėnesiui įpusėjus pakils pakankamai, kad būtų palankios sąlygos jai stebėti rytais. Tiesa, tuo metu ji greičiausiai bus nusilpus iki 10 ryškio ir silps toliau.

Sausio 3 d. maksimumą pasieks vienas geriausių metinių meteorų srautų – kvadrantidai. Piko metu galima išvysti (idealiomis sąlygomis) daugiau nei 100 meteorų per valandą, tad pasidairyti verta, juolab, kad Mėnulis leisis dar iki vidurnakčio ir antroje nakties pusėje netrukdys – o kaip tik tada daugiausia meteorų ir matosi. Deja, pats didžiausias aktyvumas trunka neilgai, tik kelias valandas, o tai įvyks vakare, kai radiantas bus žemai ir Mėnulis dar švies.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Donatas Tamonis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
86(1)
63(7)
41(3)
33(5)
31(8)
23(7)
17(0)
15(0)
15(2)
12(3)
Savaitės
100(5)
91(6)
80(0)
76(6)
Mėnesio
159(0)
134(27)
127(0)
112(5)
111(0)