Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kaimynė žvaigždė tikrai turi gyvybei tinkamų planetų?

2008-03-01 (12) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (385)
    Share

Kentauro alfa (α Cen / α Centauri) – artimiausia Saulės sistemai žvaigždė. Iki jos viso labo „tėra“ 4,36 šviesmečiai kelio. Santykinai nedidelis atstumas jau senai žadina fantastų ir kitų nežemiškos gyvybės entuziastų vaizduotę – daug kas tikisi, jog šioje sistemoje tikrai egzistuoja gyvybei tinkamos planetos. Tą patvirtina ir planetų formavimosi kompiuteriniai modeliai – tačiau tai kol kas tik teorija. Deja ir šioje naujienoje praktinių atradimų nepateiksime, tačiau atlikus pakartotinus labai kruopščius kompiuterinius modeliavimus, mokslininkai vėl priėjo išvadą, jog Kentauro alfa sistemoje turi būti Žemės tipo planetų.

Trumpa pažintis su Kentauro Alfa sistema

Kentauro Alfa – šviesiausia žvaigždžių sistema pietiniame Kentauro žvaigždyne (deja, bet Lietuvoje nematoma). Nors žiūrint plika akimi Kentauro Alfa atrodo kaip vienas taškas, iš tikrųjų tai yra žvaigždžių sistema sudaryta iš trijų žvaigždžių, iš kurių viena yra ketvirtoji ryškiausia žvaigždė danguje. Žvaigždės yra taip arti viena kitos, kad plika akimi matomas tik vienas šviesos šaltinis.

Kentauro Alfa yra trijų žvaigždžių sistema. Pagrindinės, Kentauro Alfa A ir Kentauro Alfa B (kurios kartu sudaro dvinarę žvaigždę) esančios už 4,36 šm, ir blankesnė raudonoji nykštukė Proxima Centauri esanti už 4,22 šm. Abi pagrindinės žvaigždės yra gana panašios į Saulę.

Didesnioji, Kentauro Alfa A, labiau panaši į Saulę, nors yra šiek tiek didesnė ir ryškesnė. Mažesnė, Kentauro Alfa B, yra blankesnė – ji šiek tiek blausesnė už Saulę, bet astronomiškai pakankamai panašios. Jos skleidžiama šviesa labiau oranžinė-geltona-balta. Abi žvaigždės skrieja viena apie kitą elipsinėmis orbitomis (nutolusios viena nuo kitos per 1,5 milijardų kilometrų) su periodu trunkančiu 80 metų. Šių dviejų žvaigždžių amžius yra apie 5-6 milijardai metų.

Raudonoji nykštukė Kentauro Proksima yra už 13 000 astonominių vienetų nuo Kentauro Alfa ir gali būti orbitoje aplink pirmąsias dvi su periodu trunkančiu maždaug 500,000 metų ar daugiau

Ieškant Žemės tipo planetų Kentauro Alfa sistemoje

Naujus samprotavimus apie Kentauro Alfa sistemoje galimai esančią Žemės tipo planetą, su gyvybei tinkama atmosfera ir galbūt net užsimezgusia gyvybe (apie protingas civilizacijas gal dar kalbėti per anksti) pateikė Kalifornijos universiteto (University of California, Santa Cruz) mokslininkai Javiera Guedes, Greg Laughlin ir jų kolegos.

Ankstesniuose modeliavimuose tie patys mokslininkai bandė sudaryti dvinarių žvaigždžių (Kentauro Alfa A ir Kentauro Alfa B) sistemoje planetų formavimosi modelius. Kompiuteriniai modeliai jau tada nurodė kad šioje sistemoje gali būti Žemės tipo planetų, bet tik ne dujinės planetos (kaip Jupiteris ir Saturnas), nes joms susiformuoti trukdytų dvinarių žvaigždžių gravitacinis efektas. Tokie stulbinantys žvaigždžių panašumai į Saulę pagal tipą, amžių ir stabilumą duoda didelių galimybių, jog ten gali būti užsimezgusi gyvybė. Tuo labiau, jog mokslininkų manymu tokių planetų paviršiuje egzistuoja skystas vanduo.

Dabartiniame tyrime mokslininkai labai kruopščiai sudarė vien tik Kentauro Alfa B žvaigždės sistemos modelį. „Jeigu mūsų supratimas apie Žemės tipo planetų susiformavimą yra teisingas, tuomet ten tikrai turi būti panašių planetų – po vieną apie kiekvieną iš dvinarės žvaigždžių sistemos žvaigždę“, - įsitikinęs Greg Laughlin. Sudarytame modelyje Žemės tipo planetos formavosi būtent toje orbitoje, kuri leidžia planetos paviršiuje egzistuoti skystam vandeniui.

Ir nors surasti Žemės tipo planetas kitų žvaigždžių sistemose yra labai sudėtinga (dauguma iš dabar surastų egzoplanetų yra dujiniai gigantai), šiuo atveju astronomai tikisi sėkmės.

Jų nuomone, tokių planetų egzistavimą galima įrodyti labai tiksliai matuojant dvinarės žvaigždės spinduliavimo virpesius. Žemiškųjų planetų įtaka sistemos spinduliavimui bus gana nedidelė, tačiau kruopšti duomenų analizė ją leistų aptikti. Tačiau siekiant išvengti triukšmų įtakos rezultatų tikslumui, teks ištyrinėti daugiamečius Kentauro Alfa sistemos stebėjimų duomenis. Tad procesas gali užtrukti – tikėkimės ne tiek pat, kiek kosminio zondo kelionė į šią gretimą sistemą.

Darbo autoriai ir patys ketina imtis šių praktinių tyrimų, kuriuos pradės nuo šių metų gegužės. Tam jie naudos 1,5 metro skersmens teleskopą, priklausantį Cerro Tololo Inter-American Observatory observatorijai.

Į tokią veiklą turėtų entuziastinga įsitraukti ir kiti astronomijos mėgėjai, turintys galimybę stebėti Kentauro Alfa sistemą. Aišku, reikalas labiausiai liečia tuos, kurie yra įsitikinę nežemiškos civilizacijos egzistavimo galimybėmis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(0)
50(0)
47(9)
44(4)
36(0)
35(0)
31(0)
27(8)
21(0)
17(4)
Savaitės
74(0)
62(2)
59(0)
58(2)
51(9)
Mėnesio
109(9)
108(14)
82(0)
72(0)