JAV Kapitolijaus pastatas turi iš viso 21 kubinės pėdos erdvės, kuri nėra stebima vaizdo kameromis. Didžiausia viena nestebima zona yra 2,5 kvadratinės pėdos ploto, esančio pastato pagrindinėje rotondoje (pastato apskritoje dalyje).
Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos. „Viskas kažkada, po milijardų metų virs viena amžiams sustingusia akimirka“, - tvirtina Bilbao Baskų šalies universiteto (Ispanija) profesorius Chosė Senovila (José Senovilla). >>
skaityti
Sunku sugalvoti svarbesnį ir sunkesnį klausimą. Ar visata egzistavo amžinai? Kai kurie didieji protai teigė, kad nesvarbu, kiek toli praeitin bežvelgtume, visata buvo. Kiti ginčija, kad teisingas priešingas teiginys – turėjo kažkas nutikti, dėl ko kosmosas atsirado. Abiems pusėms tikinant, kad stebėjimai remia jų požiūrį, iki dabar atsakymas rodėsi tolimas, kaip visada. >>
skaityti
Apie tai, jog Visata plečiasi, turbūt yra girdėjęs kiekvienas nors kiek astronomija besidomintis žmogus. Taip pat gal kažkur girdėta ir tai, jog plėtimasis vis greitėja. Jei anksčiau to ir nežinojo, daugelis apie šį reiškinį išgirdo prieš keletą savaičių, paskelbus šių metų Nobelio fizikos premijos laureatus. Jais tapo dviejų mokslininkų grupių, atradusių greitėjantį Visatos plėtimąsi, atstovai. >>
skaityti
Tarptautinė astronomų grupė pranešė už Saulės sistemos ribų aptikusi ketvirtą potencialiai gyventi tinkamą planetą. Pasaulis, kuriame galėtų būti vandens ir egzistuoti gyvybė, yra už maždaug 22 šviesmečių nuo Žemės, praneša naujienų agentūra AFP. >>
skaityti
Dabar, kai atsivertėte technologijos.lt puslapį ir šį straipsnį, greičiausiai sėdite priešais kompiuterio ekraną ir niekur nejudate. Bet ar tikrai? Žemės paviršiaus atžvilgiu gal ir nejudate, bet juk Žemė – tik akmenėlis Visatoje. Ir tas akmenėlis lekia kosmoso platybėmis pašėlusiu greičiu. Ir tai nėra tik gerai žinomas Žemės sukimasis aplink savo ašį bei skriejimas orbita aplink Saulę. O, ne – šie judėjimai tėra tik ledkalnio viršūnė, o likę šimtai kilometrų per sekundę slepiasi gerokai toliau kosmose. Būtent apie tai, kur ir kaip greitai juda Žemė, šįkart jums ir papasakosiu. >>
skaityti
Kaip toli galima nuskristi kosmose, jei skrydis truktų tiek, kiek vidutiniškai gyvena žmogus? Klausimas jei ne filosofinis, tai be abejonės, grynai teorinis. Tačiau būtent tokie klausimai domina ne tik mokslinės fantastikos atstovus, bet ir fizikos teoretikus, kurie atsakymus dar sugeba pagrįsti skaičiavimais. >>
skaityti
Keistai sutapo, jog šiomis dienomis įvairiuose oficialiuose renginiuose garsūs mokslininkai išsakė savo nuomones apie nežemiškos civilizacijos egzistavimo galimybes. Kad neblaškyti skaitytojų dėmesio pavienėmis naujienomis, apjungėme šias nuomones į vientisą straipsniuką. Ir pateikiame tiek jūsų teismui, tiek ir diskusijoms. >>
skaityti
Buvęs NASA inžinierius apskaičiavo, kad žmonija leistis į tarpžvaigždinius skrydžius galės ne anksčiau kaip 2200 m. Pagrindiniai tokio projekto „stabdžiai“ – ne finansai ir ne politinės valios stoka. Buvęs NASA Ateities variklių fizikos projekto (NASA Breakthrough Propulsion Physics Project) vadovas Markas Milisas (Marc Millis) teigia, kad žmonija iki 2196 m. paprasčiausiai neturės tokiam skrydžiui reikalingų energijos išteklių. >>
skaityti
NASA astrobiologas daktaras Richardas Hooveris pranešė reto tipo meteorite aptikęs suakmenėjusios bakterijos, labai panašios į Žemėje gyvenančios Titanospirillum velox, liekanas. Pasak mokslininko, tai reiškia, kad gyvybė kosmose yra kur kas labiau paplitusi, nei buvo manoma iki šiol. >>
skaityti
Kitą savaitę per TV pirmą kartą viešai bus parodytas daugelį metų dingusiu laikytas Amerikos astronautų pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje, įvykusio 1969 m. liepos 20 d., vaizdo įrašo originalas. >>
skaityti
Visiškai neseniai galėjome stebėti kaip pirmą kartą žmonijos istorijoje privatus kosminis laivas prisijungė prie tarptautinės kosminės stoties, tačiau grupė olandų paruošė kur kas ambicingesnį planą. Projekto „Marse One“ kūrėjai žada 2023 metais nugabenti žmones į Marsą ir įkurti šioje planetoje kosminę stotį, rašo „Business Insider“. >>
skaityti
Masiškai kuriami filmai apie mūsų planetą užkariaujančius ateivius astronomams kelia atlaidžią šypseną, tačiau nežemiškų civilizacijų galimybę Visatoje jie vertina gana rimtai. Anot Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovo dr. Gunaro Kakaro, mūsų egzistavimas yra šimtaprocentinis įrodymas, kad Visatoje gyvybė ir protas egzistuoja. >>
skaityti
Ar žmonės kada nors tikrai nuskris į Marsą? Sutikime, kliūtys išties kelia abejonių. Tam ne tik teks įveikti daugybę sudėtingų techninių uždavinių – bet kuriai tautai, pasiryžusiai apsiimti tiek daug pastangų reikalaujančią misiją, gali nepakakti vien tik politinio ryžto bei atkaklumo. Tačiau vienas buvusių NASA inžinierių Džimas Makleinas (Jim McLane) tiki, jog žmogaus kelionė į raudonąją planetą yra gan reali, ir toks įvykis suvienytų pasaulį kaip niekad ... >>
skaityti
Šiuo metu sukanka 50 metų vienam iš primirštų, bet labai reikšmingų, žmonijos mokslinės ir technologinės raidos įvykiui. Tada, 1960 m. balandžio 8 d. anksti ryte Gryn Benko (Green Bank) observatorijoje Vakarų Virdžinijoje, JAV mokslininkų grupė, vadovaujama F. Dreiko (Frank Drake), nukreipė 26 m diametro radijo teleskopo imtuvą Banginio Tau žvaigždės kryptimi. >>
skaityti
Ar žvalgomės po kosmosą ar tiriame subatomines erdves, sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą – mūsų visata tėra lašelis visatų vandenyne >>
skaityti