Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Bendroji astronomija ir astrofizika (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(10) 2020-11-26 25
Prieš Didįjį sprogimą, po kurio mūsų visata pradėjo sparčiai plėstis, galėjo egzistuoti ankstesnė visata.
(0) 2020-11-26 2
Kai Visata buvo jaunesnė, joje buvo mažiau cheminių elementų, sunkesnių už helį – astronomai juos visus vadina „metalais“. Žvaigždės savo chemine sudėtimi atspindi dujas, iš kurių formavosi, taigi senesnės žvaigždės turi mažiau metalų, nei jaunesnės.
(0) 2020-11-26 5
Aminorūgštys – baltymų sudedamosios dalys ir apskritai gyvybei reikalingi junginiai – aptinkamos ir kosmose, pavyzdžiui kometoje 67P/Čuriumov-Gerasimenko. O dabar paaiškėjo, kad jos, ar bent jau paprasčiausia aminorūgštis glicinas, gali susiformuoti netgi tarpžvaigždinėje erdvėje.
(1) 2020-11-25 19
Dangiškosios dujų milžinės Saturnas ir Jupiteris rengia šventinį susitikimą. Tai bus jų glaudžiausias susitikimas per pastaruosius 800 metų.
(0) 2020-11-25 5
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(0) 2020-11-25 7
Kinija pradėjo ambicingą Mėnulio tyrimų misiją, antradienį paleidusi raketą su aparatu, turinčiu pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius pargabenti mėginių iš Žemės palydovo.
(0) 2020-11-24 8
Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir cheminė sudėtis atspindi daugybę aplinkos savybių iš tų metų, kai rievė susiformavo. Naujame tyrime parodyta, kad rievėse matyti netgi palyginus netoli Žemės sprogusių supernovų pėdsakai.
(0) 2020-11-24 3
Jauname Marse buvo daug skysto vandens – jūrų, upių, ežerų ir panašiai. Vandens judėjimas palieka pėdsakus uolienose, kuriuos galima aptikti ir po milijardų metų. Tokių pėdsakų Marse aptiktas ne vienas – upių vagos, ežerų išsiveržimai iš kraterių-baseinų, nuosėdų ratilai buvusių ežerų pakrantėse ir panašiai. Dabar pristatyta analizė, rodanti didžiulio potvynio pėdsakus Gale krateryje, kuriame važinėja Curiosity.
(0) 2020-11-22 14
Visata nuo pat atsiradimo plečiasi, tad vidutinis energijos tankis joje mažėja. Jei mažėja energijos, turėtų mažėti ir temperatūra, kuri yra tiesiog energijos išraiška, ar ne? Tai tikrai galioja foninės spinduliuotės fotonams, kurių energija nuo susiformavimo 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo sumažėjo daugiau nei 1000 kartų ir dabar atitinka temperatūrą, vos 2,7 laipsnio aukštesnę už absoliutų nulį. Bet štai aplinkgalaktinių ir tarpgalaktinių dujų temperatūra, priešingai, laikui bėgant auga.
(0) 2020-11-21 8
Susijungus dviem neutroninėms žvaigždėms, įvyksta gama spindulių žybsnis, išspinduliuojamos gravitacinės bangos, o susidūrimo vietoje lieka arba masyvesnė neutroninė žvaigždė, arba juodoji skylė. Kaip žinoti, koks objektas susidarys?
(0) 2020-11-20 7
JILA tyrėjai pažangiausiu atominiu laikrodžiu susiaurino efemeriškosios tamsiosios medžiagos paieškas – nuolatinis laikrodžių tobulinimas ne tik padeda nevėluoti.
(0) 2020-11-20 18
Kaip ir kiekviena galaktika, mūsų Paukščių Takas per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą. Jų metu Galaktika prarijo mažesnes palydoves, kurių įvairios liekanos kartais dar tebėra matomos. Pavyzdžiui, žvaigždžių cheminės sudėties ir orbitų analizė prieš keletą metų atskleidė reikšmingą susiliejimą prieš 10 milijardų metų; tada praryta galaktika pavadinta Gaja-Enceladu.
(0) 2020-11-20 17
Astronomai dirba su vis geresnėmis technologijomis – tad jie aptinka vis mažesnius ir mažesnius asteroidus, praskriejančius netoli Žemės.
(0) 2020-11-20 9
Žvaigždei susiformuoti – nuo molekulinio debesies šerdies atsiskyrimo iki termobranduolinių reakcijų įsižiebimo – įprastai užtrunka apie 1-2 milijonus metų.
(0) 2020-11-20 6
Rudosios nykštukės yra tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių – 13-80 kartų masyvesni už Jupiterį, bet nepakankamai masyvūs, kad jų branduoliuose prasidėtų vandenilio termobranduolinės reakcijos.