Elipsinės galaktikos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Aplinkinėje Visatoje esama labai įvairių galaktikų – nuo nykštukinių su vos keliais tūkstančiais žvaigždžių, iki gigantiškų elipsinių, šimtus kartų didesnių už Paukščių Taką. Pastarosios galaktikos paprastai turi daugiau sunkesnių už helį elementų (astronomai juos vadina tiesiog „metalais“), nei jų randama Saulėje, o jų žvaigždės vidutiniškai labai senos. Kaip tiksliai šios galaktikos susiformavo, kaip ir kodėl sustojo jų žvaigždėdara, kol kas neaišku. Atsakyti į klausimą padeda tolimų galaktikų, kurios galėtų būti šiandieninių elipsinių gigančių pirmtakai, stebėjimai.
Kodėl galaktikos taip skiriasi savo forma? Aiškėja, kad tai galėjo nulemti įvykę specifiniai įvykiai


Pažvelkite į naktinį dangų – ir jame pamatysite žvaigždes iš šimtų milijardų Visatoje esančių galaktikų. Vienos jų yra tarsi besisukantys diskai – kaip Paukščių takas – o kitos yra raudonos sferos arba netaisyklingos, netvarkingos ar grėmėzdiškos formos galaktikos. Kodėl galaktikų formos yra skirtingos? Pasirodo, kad galaktikos forma išduoda apie ilguoju laikotarpiu joje vykstančius įvykius.


Vis gerėjantys dirbtinio intelekto algoritmai leidžia automatizuoti įvairias užduotis, kurios dar prieš keletą metų buvo patikimos žmonėms. Viena iš jų – galaktikų formų klasifikavimas.