Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-03-17 14
Kalbant apie egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai įvardijamas regionas aplink žvaigždę, vadinamas gyvybine zona. Tai yra zona, kurioje esančių uolinių planetų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Visgi vien skysto vandens gyvybei neužtenka, ypač sudėtingoms gyvybėms formoms, kurių reikėtų technologinės civilizacijos atsiradimui.
(0) 2019-03-01 13
Rasti gyvybę už Žemės ribų norime jau senai, tačiau yra labai sunku nuspręsti kur tai pradėti daryti. Tamsūs ir šalti Saturno palydovo Encelado ir Jupiterio palydovo Europa vandenynai gali būti viena iš vietų kur nežemiška gyvybė egzistuoja. Tuo tarpu dulkėtas ir sausas Marso paviršius atrodo kaip visiškai priešinga vieta, tačiau mokslininkams pavyko rasti itin svarbią užuominą.
(4) 2019-02-12 45
Išskirtinis Harvardo universiteto profesorius ir toliau neišsižada savo teiginių, kad nežemiškas kosminis laivas šiuo metu skrieja kažkur už Jupiterio orbitos.
(1) 2019-01-30 11
Negalime atmesti galimybės, kad pasikartojantys radijo žybsniai galbūt yra kokios nors nežemiškos civilizacijos ženklas, LRT RADIJUI sako astrofizikas Kastytis Zubovas. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, kol kas nėra tiksliai žinoma, koks fizikinis procesas šiuos signalus sukelia.
(0) 2019-01-28 7
Viena iš artimiausių Saulei žvaigždžių – raudonoji nykštukė Barnardo žvaigždė – turi bent vieną planetą. Barnardo b yra maždaug trigubai masyvesnė už Žemę, o nuo žvaigždės nutolusi maždaug 0,4 astronominio vieneto. Toks atstumas panašus į Merkurijaus atstumą nuo Saulės, bet Barnardo žvaigždė yra daug blausesnė už Saulę, todėl Barnardo b pasiekia tik maždaug tiek žvaigždės spinduliuotės, kiek Saulės spinduliuotės pasiekia Jupiterį. Ir visgi tai nereiškia, kad Barnardo b nėra tinkama gyvybei.
(0) 2019-01-27 35
2016 metų pavasarį paskelbtas projektas Breakthrough Starshot, kurio tikslas – dar šiame šimtmetyje nusiųsti spiečių mažyčių zondų iki artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos. Keleto gramų masės zondai, įgreitinti lazerio spinduliais, skristų penktadaliu šviesos greičio ir gretimos žvaigždės sistemoje praleistų tik keletą dienų, bet per tą laiką galėtų surinkti daugybę duomenų ir atsiųsti juos mums į Žemę. Kol kas projektas vystomas lėtai, bet nieko kito ir negalima tikėtis – juk misija, švelniai tariant, neeilinė. Ir jos nauda tikrai bus neeilinė – vien pirmosios egzoplanetų nuotraukos iš arti ko vertos. Bet tokios misijos gali būti naudingos ne tik konkrečios egzoplanetos tyrimui – jos gali pasitarnauti ir platesniems astrofizikiniams tyrimams.
(0) 2019-01-26 24
2017 m. sužinojome, kad JAV valdžia iš tikrųjų tyrinėjo neatpažintus skraidančius objektus (NSO). Po to paaiškėjo, kad 2008-2011 m. Kongresas skyrė 22 mln. iš 600 mlrd. gynybos biudžeto projektui, pavadito „Advanced Aerospace Threat Identification Program“ (liet. Pažangiosios aeuronautikos grėsmių identifikavimo programa). Ir dabar jau žinoma, kaip dalis pinigų, skirtų šiai programai, buvo panaudota.
(0) 2019-01-21 11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(1) 2019-01-16 25
Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose.
(0) 2019-01-14 6
Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose, rašoma svetainėje „The Atlantic“.
(0) 2019-01-07 15
Egzistuoja dvi pagrindinės teorijos, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Arba ji susiformavo pačioje Žemėje, kažkur vandenyje, pradedant nuo ganėtinai paprastų neorganinių junginių, arba jai pradžią davė organiniai junginiai, atnešti asteroidų ir kometų. Dabar paskelbti eksperimentų rezultatai, rodantys, kad antroji hipotezė yra gana tikėtina.
(5) 2019-01-04 16
Yra dvi galimybės – arba mes esame vieni Visatoje, arba ne. Abi jos vienodai baisios.
Arthur C. Clarcke
(0) 2019-01-03 11
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
(0) 2018-12-11 44
Biofizikas iš NASA Ames Tyrimų centro atvirai pasisakė apie nežemišką gyvybę ir ateivių vizitus Žemėje – paskelbtame tyrime jis kritikuoja kitus mokslininkus, nes jie „ir toliau ignoruoja liudijimus apie NSO“.
(0) 2018-11-16 1
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną - jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet pastaruoju metu aptiktos kelios planetos, kurių nemažą masės dalį sudaro vanduo.