Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2018-11-16 1
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną - jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet pastaruoju metu aptiktos kelios planetos, kurių nemažą masės dalį sudaro vanduo.
(8) 2018-11-11 23
Leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „LiveScience.“
(0) 2018-11-11 9
Asteroidų smūgiai neretai išmuša uolienas iš planetų ir išmeta jas į kosmosą. Po milijonų ar milijardų metų šios uolienos gali nukristi kitoje planetoje. Uolienose, bent jau teoriškai, galėtų išlikti ir gyvybė ar gyvybei formuotis reikalingi sudėtingi junginiai – taip gyvybė gali persikelti iš planetos į planetą. Toks procesas, vadinamas panspermija, teoriškai nagrinėjamas ne vieną dešimtmetį.
(0) 2018-11-07 51
Profesorius Stephenas Hawkingas buvo viena iškiliausių asmenybių, kuri nuolatos susilaukdavo daugybės dėmesio dėl savo mokslinių atradimų ir neįtikėtinų pareiškimų. Štai keletas įspūdingiausių Hawkingo prognozių.
(2) 2018-10-31 10
Prieš 80 metų, 1938 spalio 30 d. Amerikoje nutiko tai, kas buvo (ir tebėra) linksniuojama iki šiol – aktorius ir prodiuseris Orsonas Wellesas suvaidino įtikinamą radijo pjesę apie tai, kaip marsiečiai puola Žemę.
(0) 2018-10-25 31
Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, teigiama paskelbtame moksliniame straipsnyje.
(0) 2018-10-22 9
Jupiterio palydovas Europa laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje. Poledinis vandenynas turi mineralų ir energijos, jo dugne greičiausiai egzistuoja hidroterminės versmės, panašios į tas, prie kurių galimai susiformavo pirmoji gyvybė Žemės vandenynų dugne.
(0) 2018-10-15 37
Australijos mokslininkai paskelbė, kad jų radioteleskopai užfiksavo ilgą seriją nepaaiškinamos kilmės signalų, iki Žemės atsklidusių iš tolimojo kosmoso. Atsirado tokių, kurie mėgina signalus sieti su nežemiškos kilmės gyvybe, praneša independent.co.uk.
(16) 2018-10-07 33
Nežemiškos protingos gyvybės paieškos, arba SETI, vykdomos jau daugiau nei pusšimtį metų. Per tą laiką jokių signalų, kurių nebūtų įmanoma paaiškinti natūraliais procesais, neaptikta, todėl vis dažniau kalbama, kad gyvybė (ypač protinga ir komunikuojanti) Visatoje yra labai retas reiškinys. Bet ar tikrai toks teiginys pagrįstas?
(0) 2018-10-06 10
Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.
(0) 2018-09-24 23
Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. Kažin kodėl per šitiek metų tų gyvybės formų atstovai nepasirodė ir neištiesė rankos (ar nagų, čiuptuvų) žmonėms?
(0) 2018-09-22 19
Artimiausia egzoplaneta – prieš porą metų atrasta Kentauro Proksimos kompanionė Proksima b – gali būti puiki laboratorija planetų charakterizavimo, klimato ir gyvybingumo tyrimams.
(0) 2018-09-13 9
Daugelis planetų, mase ir spindulių panašių į Žemę, greičiausiai yra vandeniniai pasauliai – vandens jose yra bent dešimt kartų daugiau, nei mūsų planetoje. Tokias planetas greičiausiai visiškai dengia vandenynas, o sauso paviršiaus nėra. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios planetos tikrai negali tikti gyvybei – paviršiaus uolienų nebuvimas neleistų išsiskirti anglies dvideginiui ar metanui, todėl jų atmosfera sunkiai sulaikytų šilumą ir jos būtų arba ledinės, arba apgaubtos verdančiais vandens garais. Bet dabar naujo skaitmeninio modelio rezultatai leidžia daryti kitokias išvadas.
(0) 2018-09-10 8
Egzoplanetų tinkamumas gyvybei dažnai vertinamas tik pagal jų atstumą nuo žvaigždės, taip priskiriant jas gyvybinei zonai, kurioje galėtų egzistuoti skystas vanduo.