Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-01-21 11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(1) 2019-01-16 22
Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose.
(0) 2019-01-14 6
Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose, rašoma svetainėje „The Atlantic“.
(0) 2019-01-07 15
Egzistuoja dvi pagrindinės teorijos, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Arba ji susiformavo pačioje Žemėje, kažkur vandenyje, pradedant nuo ganėtinai paprastų neorganinių junginių, arba jai pradžią davė organiniai junginiai, atnešti asteroidų ir kometų. Dabar paskelbti eksperimentų rezultatai, rodantys, kad antroji hipotezė yra gana tikėtina.
(5) 2019-01-04 15
Yra dvi galimybės – arba mes esame vieni Visatoje, arba ne. Abi jos vienodai baisios.
Arthur C. Clarcke
(0) 2019-01-03 11
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
(0) 2018-12-11 35
Biofizikas iš NASA Ames Tyrimų centro atvirai pasisakė apie nežemišką gyvybę ir ateivių vizitus Žemėje – paskelbtame tyrime jis kritikuoja kitus mokslininkus, nes jie „ir toliau ignoruoja liudijimus apie NSO“.
(0) 2018-11-16 1
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną - jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet pastaruoju metu aptiktos kelios planetos, kurių nemažą masės dalį sudaro vanduo.
(8) 2018-11-11 24
Leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „LiveScience.“
(0) 2018-11-11 9
Asteroidų smūgiai neretai išmuša uolienas iš planetų ir išmeta jas į kosmosą. Po milijonų ar milijardų metų šios uolienos gali nukristi kitoje planetoje. Uolienose, bent jau teoriškai, galėtų išlikti ir gyvybė ar gyvybei formuotis reikalingi sudėtingi junginiai – taip gyvybė gali persikelti iš planetos į planetą. Toks procesas, vadinamas panspermija, teoriškai nagrinėjamas ne vieną dešimtmetį.
(0) 2018-11-07 54
Profesorius Stephenas Hawkingas buvo viena iškiliausių asmenybių, kuri nuolatos susilaukdavo daugybės dėmesio dėl savo mokslinių atradimų ir neįtikėtinų pareiškimų. Štai keletas įspūdingiausių Hawkingo prognozių.
(2) 2018-10-31 10
Prieš 80 metų, 1938 spalio 30 d. Amerikoje nutiko tai, kas buvo (ir tebėra) linksniuojama iki šiol – aktorius ir prodiuseris Orsonas Wellesas suvaidino įtikinamą radijo pjesę apie tai, kaip marsiečiai puola Žemę.
(0) 2018-10-25 31
Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, teigiama paskelbtame moksliniame straipsnyje.
(0) 2018-10-22 9
Jupiterio palydovas Europa laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje. Poledinis vandenynas turi mineralų ir energijos, jo dugne greičiausiai egzistuoja hidroterminės versmės, panašios į tas, prie kurių galimai susiformavo pirmoji gyvybė Žemės vandenynų dugne.