Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Visata (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(5) 2020-05-20 37
Sunkiausias klausimas yra, kaip smegenys sukuria subjektyvią patirtį. Matematikai mano galį padėti, tačiau pirmų tokių bandymų išvados pribloškia
(0) 2020-05-14 90
Neseniai 30 metų jubiliejų atšventęs Hubble, netgi geriausios formos galėjo parodyti gal 10 % viso, kas yra. Štai kaip pamatoma vis kita.
(47) 2020-05-03 62
Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas.
(7) 2020-04-13 41
Eksperimento Antarktidoje metu užfiksuotos keistos dalelės liudija alternatyvią realybę, kur viskas atvirkščia
(60) 2020-03-31 50
Tai yra svarbiausia mokslo užduotis – suprasti viską, kas egzistuoja. Bet kuo labiau artėjame link šio tikslo, tuo tolesnis jis atrodo. Ar kada galėsime sučiupti tikrąją realybės prigimtį?
(0) 2020-03-27 15
Fizikoje randame įvairaus pobūdžio simetrijų: pavyzdžiui, visi procesai vyksta vienodai visomis kryptimis, taip pat fizikos dėsniai nekinta bėgant laikui. Iš kitos pusės, mastelio simetrijos fizikoje nėra: reiškiniai, vykstantys kosminiais mastais, dažnai neturi analogų mikroskopiniame pasaulyje ir atvirkščiai. Bet kartais tokių analogijų galima rasti.
(0) 2020-03-19 36
Visatos erdvė plečiasi – tolimos galaktikos nuo mūsų tolsta, ir kuo toliau yra, tuo greičiau didėja atstumas iki jų. Šis sąryšis, vadinamas Hablo dėsniu, aprašomas greičio ir atstumo santykiu – Hablo konstanta arba parametru. Yra įvairių būdų išmatuoti Hablo parametrą, o du pagrindiniai pastaraisiais metais duoda vis labiau tarpusavyje neatitinkančius rezultatus.
(6) 2020-02-18 32
Nusipelniusio fiziko 2011 metais pirmą kartą publikuotas veikiantis modelis ima įsibėgėti.
(19) 2020-02-06 11
Mokslininkai naujame tyrime pristatė beprotiškai skambančią teoriją. Du astrofizikai iš Harvardo universiteto pateikė neįtikėtiną hipotezę, kaip gyvybė galėjo paplisti Visatoje.
(16) 2020-01-12 24
1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra tik klaidinga išvada, gauta neįvertinus svarbių sistematinių stebėjimų paklaidų?
(9) 2019-12-15 40
Kokia yra tikroji visatos prigimtis? Ieškodami atsakymo į šį klausimą žmonės kuria įvairiausius paaiškinimus – tam tikras istorijas, pasakojimus, ant kurių laikosi mūsų visatos supratimas. Mes juos tikriname ir po to sprendžiame, kuriais pasikliauti ir skleisti plačiau, o kuriuos palikti tik kaip mokslo istorijos keistenybes, kaip nutiko su, pavyzdžiui, plokščios žemės teorija.
(9) 2019-12-08 74
Dabartinis kosmologinis modelis, nusakantis Visatos evoliuciją didžiausiais masteliais, teigia, kad Visata plečiasi greitėdama, galimai dėl kažkokios dar nepažintos tamsiosios energijos poveikio. Šis atradimas padarytas 1998 metais, stebint tolimas Ia tipo supernovas – labai ryškius žvaigždžių sprogimus, kurių visų maksimalus šviesis yra labai panašus. Bet tada turėjome vos kelių dešimčių supernovų stebėjimų duomenis, o dabar jų yra daugiau nei 700, taigi analizę galima ne tik pakartoti, bet ir nustatyti detalesnes plėtimosi savybes.
(3) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(3) 2019-11-17 13
Praeitą savaitę pristatyti pirmieji TNG50 skaitmeninio modelio rezultatai. TNG50 yra detaliausias kada nors suskaičiuotas skaitmeninis kosmologinis modelis, kuriame sekama nemažo Visatos regiono – 50 megaparsekų kraštinės ilgio kubo – evoliucija nuo maždaug šimto milijonų metų po Didžiojo sprogimo iki šių dienų. 50 megaparsekų dydžio kube tilptų net keli Mergelės galaktikų superspiečiai, taigi tokiame regione vystosi ne vienas šimtas įvairiausių galaktikų.