Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Tarpžvaigždinė erdvė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(9) 2020-11-19 78
Mūsų visata yra tiesiog neįsivaizduojamo dydžio. Mūsų galaktika yra tik labai maža jos dalelė. Tokių dalelių visatoje yra labai daug ir jos yra susijusios vadinamuoju kosminiu voratinkliu. Tai mokslininkai žino jau seniai, tačiau keisčiausia tai, kad tokia visatos architektūra nėra unikali - kiekvienas žmogus tokią nešiojasi galvoje.
(0) 2020-08-06 11
Saulės sistemoje, tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, skrajoja asteroidai, vadinami kentaurais. Daugumos jų orbitos nėra stabilios – per maždaug šimtą milijonų metų jie turėtų pralėkti labai arti kurios nors planetos milžinės, kurios gravitacija nusvies asteroidą į naują orbitą. Saulės sistemos amžius gerokai didesnis – 4,5 milijardo. Taigi kentaurai negalėjo visą laiką skrieti savo orbitomis. Be to, dalies jų orbitos labai palinkusios į planetų orbitų plokštumą, o tai irgi byloja, kad jie negalėjo susiformuoti ten, kur yra dabar. Tuomet kaip jie atsirado?
(0) 2020-06-17 19
2017 metais pro Saulės sistemos vidinę dalį praskrido pirmasis žinomas tarpžvaigždinis kūnas – Oumuamua (šis žodis havajietiškai daugmaž reiškia „žvalgą“). Nuo tada netyla diskusijos apie jo kilmę.
(0) 2020-04-29 12
Saulės sistema yra iš tiesų garbingo amžiaus. Dėl to, kai 2017 metais buvo pastebėtas pirmasis tarpžvaigždinis asteroidas, pakrikštytas Oumuamua vardu, mokslininkai buvo visiškai įsitikinę, jog tai – ne vienintelis tarpžvaigždinis svečias, aplankęs mus per 4,57 mlrd. metų trukmės istoriją. O kiek vėliau buvo pastebėta ir tarpžvaigždinė kometa 2I/Borisov, įrodžiusi, kad įsitikinimas buvo pagrįstas, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-11-16 60
Lygiai prieš metus, 2018-ųjų lapkritį, zondas Voyager 2 paliko Saulės sistemą – kirto smūginę bangą, atskiriančią Saulės vėjo kuriamą heliosferą nuo tarpžvaigždinės erdvės. Šešeriais metais anksčiau tą padarė Voyager 1. Zondai skrieja truputį skirtingomis kryptimis, taigi jų duomenys leidžia nustatyti, kurios heliopauzės – heliosferos pakraščio – savybės yra būdingos visam regionui, o kurios yra specifinės konkrečiai vietai.
(0) 2019-11-09 94
Riba, skirianti Saulės įtakos sferą nuo platesnės Paukščių tako galaktikos erdvės, yra labai sudėtinga vieta, o vienas iš dviejų žmonijos kosminių aparatų, pasiekęs šią ribą, savo siunčiamais duomenimis iškelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, rašo „Space.com“.
(0) 2019-10-05 22
Gyvybė Žemėje neatsirado iš nieko – ji buvo ilgo proceso pabaiga, vainikuojanti vis sudėtingėjančių cheminių junginių ir reakcijų tinklų formavimąsi. Dalis junginių galėjo susiformuoti ne Žemėje, o Saulę supusiame protoplanetiniame diske ar netgi tarpžvaigždinėje terpėje, ir į planetą atkeliauti tik vėliau.
(43) 2019-10-02 58
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(0) 2019-10-01 18
Apie Devintąją planetą žinoma itin mažai, tad jos kilmės galimybės – labai plačios.
(0) 2019-10-01 13
Po kruopščių stebėjimų ir skaičiavimų astronomai pasakė savo galutinę išvadą: kometa, kuri, kaip buvo įtariama, yra tarpžvaigždinis objektas, iš tiesų atkeliavo iš labai toli. Anot Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU), ši kometa tikrai yra tarpžvaigždinės kilmės, jai suteiktas pavadinimas – 2I/Borisov.
(0) 2019-09-18 28
Tarpžvaigždinės kelionės – tai kiekvieno mūsų viduje tūnančio penkiamečio vaiko fantazija. Taip pat tai yra daugybės mokslinės fantastikos filmų bei serialų pagrindas – drąsiai keliauti ten, kur niekada niekas dar nėra keliavęs.
(0) 2019-09-14 12
Astronomai mano pastebėję jau antrą objektą, kuris į Saulės sistemą pateko iš tarpžvaigždinės erdvės – veikiausiai iš kitos žvaigždės sistemos. Nors šis objektas vis dar yra toli, manoma, kad jis vėliau šiais metais praskris ties Marsu, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-07-24 8
Geležis yra vienas gausiausių cheminių elementų Visatoje; gausa jis nusileidžia tik vandeniliui, heliui, deguoniui, angliai ir neonui. Taip yra todėl, kad geležis yra masyviausias elementas, kurį gali suformuoti termobranduolinė sintezė žvaigždžių branduoliuose. Į sunkesnius elementus geležis virsta labai sunkiai, nes tam reikia išnaudoti energijos, todėl jos ir susikaupia gana daug. Geležį randame planetose ir žvaigždėse, bet tarpžvaigždinėje terpėje jos aptinkama labai mažai, nors modeliai teigia, kad turėtų būti daug.
(0) 2019-06-09 13
Kai 2017 metų pabaigoje buvo aptiktas objektas Oumuamua, atskridęs į Saulės sistemą iš už jos ribų, kilo didelis susidomėjimas, kiek dažni tokie objektai galėtų būti Visatoje.
(0) 2019-05-08 11
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį ir helį, susiformavo žvaigždėse ir buvo išlaisvinti su jų vėjais arba sprogimų metu. Stebėti šį procesą tiesiogiai yra sudėtinga, tačiau tarpžvaigždinės dulkės padeda suprasti, kaip formuojasi ir jungiasi įvairūs atomai.