Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Bendroji astronomija ir astrofizika (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-10-21 16
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(0) 2020-10-20 11
Vos prieš mėnesį sužinojome, kad Veneros atmosferoje yra fosfino dujų, kurios Žemėje atsiranda tik dėl gyvybinių procesų, o dabar paskelbta apie ten pat aptiktas glicino molekules.
(1) 2020-10-20 2
Po ketverių metų žmonės turėtų sugrįžti į Mėnulį. Ir ne tik sugrįžti, bet rengti nuolatines misijas, greičiausiai net ir įkurti nuolat gyvenamą tyrimų stotį. Tokie planai atveria naujas mokslinių tyrimų perspektyvas.
(0) 2020-10-19 6
Marse yra daug kopų. Kai kurios jų – tokios senos, kad spėjo pavirsti uolienomis, bet išlaikė kopoms būdingas formas, tokias kaip nuožulnūs šlaitai į vietą pusę ir išlenkti gūbriai.
(0) 2020-10-18 23
Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas Visatoje nėra vienintelis, atėjo toli gražu ne iškart.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0) 2020-10-16 15
Žemės ežerai ir didesni vandens telkiniai dažnai yra sluoksniuoti – viršuje šiltas vanduo, apačioje šaltas. Nors sluoksniai sudaryti iš to paties cheminio junginio, jie maišosi menkai. Saturno palydove Titane irgi yra ežerų, tik jie sudaryti daugiausiai iš metano ir etano, taip pat yra skysto azoto. Šių trijų skysčių sąveika gali Titano ežerams suteikti labai įdomių savybių.
(1) 2020-10-16 7
Praeityje Venera galėjo būti daug panašesnė į Žemę, nei šiandien. Kaimyninėje planetoje galimai buvo skysto vandens, o jos atmosfera toli gražu nebuvo tokia tanki, kaip dabartinė. Patikrinti šią hipotezę bei apskritai susigaudyti Veneros istorijoje labai padėtų skirtingo amžiaus jos paviršiaus uolienos, bet kol kas tokių parsigabenti į Žemę praktiškai neįmanoma.
(0) 2020-10-13 3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
(0) 2020-10-13 8
Žemėje deimantai formuojasi mantijoje, kur yra karšta, o slėgis viršija 20 gigapaskalių (maždaug 200 tūkstančių atmosferų). Kartais mikroskopinių deimantų aptinkama ir akmeniniuose meteorituose, vadinamuose ureilitais. Ilgą laiką buvo manoma, kad jie susiformavo panašiomis sąlygomis, kaip žemiškieji. Tai reikštų, kad jie formavosi bent jau Merkurijaus dydžio kūne, o vėliau ta planeta subyrėjo ar bent jau jos mantijoje buvusios uolienos kažkaip buvo išmuštos į kosmosą ir tapo meteoroidų dalimis.
(0) 2020-10-12 8
Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.
(0) 2020-10-12 3
Praeitą savaitę paskelbta apie aukščiausią išmatuotą egzoplanetos temperatūrą. Tai aukštesnė temperatūra nei net kai kurių žvaigždžių.
(0) 2020-10-11 18
Galaktikų šviesa, bent jau ultravioletinė, sklinda daugiausiai iš jaunų žvaigždžių bei aktyvaus branduolio.
(0) 2020-10-10 5
Į visas planetas nuolatos krenta meteoroidai. Kartais jie pasiekia paviršių ir suformuoja naujus kraterius. Aptikę juos galime nustatyti, kaip dažnai krateriai formuojasi ir kokia yra mažų objektų populiacija Saulės sistemoje. Nepertraukiami Marso stebėjimai vykdomi jau kone 20 metų, labai daug prie to prisideda NASA zondas Mars Reconnaisance Orbiter (MRO). Jo nuotraukose per 14 metų aptikta daugiau nei 1000 naujų kraterių, tačiau, žinoma, jų per tą laiką Marse atsirado daug daugiau. Dabar po truputį kraterių paieškai pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
(7) 2020-10-09 28
Giedromis naktimis dabar galite aiškiai pamatyti Marsą. Dabar jis yra arčiausiai Žemės, o kitas priartėjimas įvyks tik po 15 metų.