Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Radus nežemiškos gyvybės ženklų, tektų rimtai apsvarstyti klausimą – ar turėtume su ja užmegzti kontaktą?


Gali būti, kad žmonių ateiviams išsiųstos žinutės tėra šūviai tamsoje. XIX a. pradžioje austrų astronomas Josephas Johannas von Littrowas pateikė rimtą pasiūlymą: žmonės Sacharos dykumoje turėtų iškasti daugybę griovų, iš kurių susidėliotų milžiniški geometriniai raštai, tada reikėtų juos pripildyti žibalo ir padegti, kad suliepsnotų. Tokio sumanymo tikslas – nusiųsti kažkur Saulės sistemoje gyvenančioms ateivių civilizacijoms aiškią žinutę: mes esame čia.


„Tesla“ ir „SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas žengė į NSO stebėjimo pasaulį, teigdamas, kad jo naujausias memas yra „stipriausias argumentas prieš ateivius“.


Tarp mūsų gyvenančių įvairių bakterijų ir grybų ryšių įvairovė vis didėja. Tai nėra išimtis ir net tokioje aplinkoje kaip Tarptautinė kosminė stotis (TKS).


Kaip astrobiologija – kuo toliau, tuo labiau – padeda nesijausti kosmose vienišiems.


Klausimas, kaip atsirado gyvybė Žemėje, mus jau seniai domina, o nauji tyrimai rodo, kad pirmykščiai žaibai - galbūt per milijardą metų - galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį sužadinant gyvybę šioje planetoje.


Vienas iš svarbių procesų, palaikančių Žemės klimatą, yra uolienų dūlėjimas. Anglies dvideginis, esantis atmosferoje, sąveikauja su silikatinėmis uolienomis; judant tektoninėms plokštėms, anglimi prisotintos uolienos nuskęsta gilyn, anglies neturinčios – iškyla, ir procesas tęsiasi. Kuo anglies dvideginio atmosferoje daugiau, tuo procesas greitesnis, tad šių dujų kiekis atmosferoje negali pasikeisti pernelyg sparčiai. O kaipgi kitose planetose?


2021 m. vasario 18 d. Marse sėkmingai nusileido NASA „Mars 2020“ misijos marsaeigis. Apsiginklavęs devyniolika kamerų, dviem mikrofonais ir pagalbiniu sraigtasparniu–dronu „Ingenuity“, ma


Marsaeigis „Perseverance“, naudodamasis prietaisų rinkiniu „SuperCam“, pradėjo Marse galimai egzistavusios gyvybės įrodymų paiešką, paėmęs pirmąjį mėginį, trečiadienį sakė misijoje dalyvaujantys mokslininkai.


Po milijardo metų Žemės atmosferoje bus labai mažai deguonies, tad sudėtingai aerobinei gyvybei ji netiks.


Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje zonoje. Tai yra pirmas kartas, kai tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas, tinkamai eliminavus žvaigždės spinduliuotę.


Harvardo astrofizikas Avi Loeb susilaukė kritikos už idėją, kad per Saulės sistemą lekiantis keistas objektas galėtų būti ateivių kosminis laivas. Tačiau jis tebetvirtina, kad gamtos keiste


Tyrėjai trečiadienį pranešė pastebėję vandens garų, pasklidusių aukštai plonoje Marso atmosferoje ir suteikiančių naujų užuominų, ar Raudonojoje planetoje kadaise galėjo būti gyvybės.