Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Galaktikos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-27 11
Pirmosios galaktikos atsirado praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Jos iškart jungėsi į telkinius – grupes bei spiečius. Kelių šimtų milijonų metų neužteko, kad spiečiuose galaktikų judėjimas nusistovėtų į tam tikrą dinamišką pusiausvyrą, tad tos struktūros vadinamos protospiečiais.
(0) 2021-02-10 22
Jau kurį laiką žinoma, kad Paukščių Tako diskas yra išlinkęs – išorinės jo dalies plokštuma nesutampa su vidine. Dabar pristatyta didžiausio masto Galaktikos žvaigždžių judėjimo analizė, rodanti išsilenkimo apimtis.
(0) 2021-01-23 4
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
(0) 2021-01-08 13
Dauguma žvaigždžių Paukščių Take juda 300 km/s ir mažesniais greičiais Galaktikos centro atžvilgiu. Štai Saulė skrieja maždaug 220 km/s greičiu, apytikriai apskritimine orbita diske. 2005 metais atrasta pirma „greitoji žvaigždė“, judanti daugiau nei 800 km/s greičiu ir pabėgsianti iš Paukščių Tako. Per 15 metų greitųjų žvaigždžių aptikta apie penkis šimtus.
(10) 2021-01-03 55
Šioje nedidelėje planetoje, kurią vadiname Žeme, gyvenantys žmonės dažnai mąsto, ar šioje Visatoje esame vieni ar ne. Atsakymo į šį klausimą, deja, šiemet nerasta. Tačiau 2020-aisiais buvo padaryta nemažai atradimų, verčiančių manyti, kad nežemiškų būtybių tikrai esama, skelbia livescience.com.
(1) 2020-12-29 51
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.
(0) 2020-12-28 44
Andromeda yra arčiausiai mūsų esanti didelė galaktika. Ji nusidriekusi per 140 000 šviesmečių ir yra 40 proc. didesnė už mūsų Paukščių Tako galaktiką, kurios diametras siekia 100 000 šviesmečių. Andromeda nuo mūsų yra nutolusi per 2,5 milijono šviesmečių – arba per 25 Paukščių tako diametrus.
(0) 2020-12-26 31
Galaktikas ir jų spiečius jungia labai retų ir karštų dujų gijos. Taip bent jau rodo skaitmeniniai modeliai. Pastaraisiais metais gijų egzistavimas įrodytas naudojant sumuotus stebėjimus: daugelio galaktikų porų vaizdus sudėjus vieną ant kito, tarp jų išryškėja medžiagos sutankėjimai, kurių nematyti pavienėse nuotraukose.
(0) 2020-12-25 5
Aplinkinėje Visatoje esama labai įvairių galaktikų – nuo nykštukinių su vos keliais tūkstančiais žvaigždžių, iki gigantiškų elipsinių, šimtus kartų didesnių už Paukščių Taką. Pastarosios galaktikos paprastai turi daugiau sunkesnių už helį elementų (astronomai juos vadina tiesiog „metalais“), nei jų randama Saulėje, o jų žvaigždės vidutiniškai labai senos. Kaip tiksliai šios galaktikos susiformavo, kaip ir kodėl sustojo jų žvaigždėdara, kol kas neaišku. Atsakyti į klausimą padeda tolimų galaktikų, kurios galėtų būti šiandieninių elipsinių gigančių pirmtakai, stebėjimai.
(0) 2020-12-25 8
Paukščių Takas, kaip ir dauguma kitų diskinių galaktikų, turi centrinį telkinį – elipsoidinę žvaigždžių, dujų ir dulkių struktūrą, pūpsančią disko viduryje. Kai kurių galaktikų baldžai susiformuoja pačioje galaktikos jaunystėje, dar net prieš diską. Kitų formuojasi tolygiai iš disko žvaigždžių, kintant jų orbitoms. Kaip formavosi Paukščių Tako baldžas?
(0) 2020-12-24 22
Ar žinote, kas tai yra nykštukinės galaktikos ir kiek jų gali slėptis aplink Paukščių Taką? Labai įdomūs objektai, apie kuriuos nedaug kas žino
(0) 2020-12-22 40
Jei kada nors naktį sėdėjote po žvaigždėtu vasaros dangumi toli nuo miesto šviesų, galbūt pastebėjote ne tik spindinčius žvaigždžių taškelius, bet ir nusidriekusią blyškią juostą
(0) 2020-12-18 10
Prieš vienuolika metų, nagrinėjant tuo metu dar gana naujus Fermi kosminio teleskopo duomenis, aptikti du didžiuliai gama spinduliuotės burbulai, kylantys nuo Paukščių Tako centro statmenai Galaktikos diskui. Jų aukštis – 10 kiloparsekų – didesnis, nei atstumas tarp Saulės ir Galaktikos centro.
(0) 2020-12-07 5
Kiekviena galaktika kelis procentus gyvavimo laiko praleidžia aktyvioje būsenoje – tuo metu į jos centrinę supermasyvią juodąją skylę sparčiai krenta dujos, o jų šviesa nustelbia visos galaktikos žvaigždžių spinduliuotę.