Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Galaktikos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-12-04 4
Kiekvienam veiksmui egzistuoja atitinkamas atoveiksmis. Jei vienas kūnas traukia kitą, tai antrasis taip pat stipriai traukia pirmąjį. Aplink Paukščių Taką skriejantis Didysis Magelano debesis yra pakankamai masyvi galaktika, kad pastebimai pajudintų Galaktikos diską – tokia išvada pateikiama naujame tyrime.
(0) 2020-11-27 9
Pastaraisiais metais ėmė aiškėti Paukščių Tako susiliejimų istorija. Mūsų Galaktika, kaip ir kitos, per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą; tiksliau sakant, ji suvalgė ne vieną palydovinę galaktiką. Iki šiol didžiausias žinomas susiliejimas buvo su galaktika, vadinama Gaia-Enceladu, nutikęs maždaug prieš 10 milijardų metų.
(0) 2020-11-26 4
Kai Visata buvo jaunesnė, joje buvo mažiau cheminių elementų, sunkesnių už helį – astronomai juos visus vadina „metalais“. Žvaigždės savo chemine sudėtimi atspindi dujas, iš kurių formavosi, taigi senesnės žvaigždės turi mažiau metalų, nei jaunesnės.
(0) 2020-11-20 19
Kaip ir kiekviena galaktika, mūsų Paukščių Takas per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą. Jų metu Galaktika prarijo mažesnes palydoves, kurių įvairios liekanos kartais dar tebėra matomos. Pavyzdžiui, žvaigždžių cheminės sudėties ir orbitų analizė prieš keletą metų atskleidė reikšmingą susiliejimą prieš 10 milijardų metų; tada praryta galaktika pavadinta Gaja-Enceladu.
(9) 2020-11-19 82
Mūsų visata yra tiesiog neįsivaizduojamo dydžio. Mūsų galaktika yra tik labai maža jos dalelė. Tokių dalelių visatoje yra labai daug ir jos yra susijusios vadinamuoju kosminiu voratinkliu. Tai mokslininkai žino jau seniai, tačiau keisčiausia tai, kad tokia visatos architektūra nėra unikali - kiekvienas žmogus tokią nešiojasi galvoje.
(0) 2020-11-12 3
Aplinkinėje Visatoje trūksta maždaug 40-50% barionų. Barionais vadinamos visos „įprastos“ materijos dalelės, iš kurių susideda tarpžvaigždinės dujos, žvaigždės, planetos ir kiti matomi kosminiai objektai. Taigi šis trūkumas nesusijęs su tamsiąja materija; jis randamas, lyginant medžiagos kiekį tolimoje Visatoje ir aplinkinėje.
(0) 2020-11-10 62
Kiek panašių į Žemę planetų yra Paukščių Take? Tikslaus atsakymo į šį klausimą turbūt nesužinosime niekada, nes atlikti pakankamai detalius visų kelių šimtų milijardų Galaktikos žvaigždžių stebėjimus – neįmanoma. Iš kitos pusės, tikėtiną planetų skaičių galima įvertinti statistiniais metodais.
(0) 2020-11-05 5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(0) 2020-11-03 3
Kaip ir daugelis diskinių galaktikų, Paukščių Takas turi baldžą – centrinį elipsoido formos žvaigždžių telkinį. Jo kilmė nėra iki galo aiški; pavyzdžiui, nežinia, kada susiformavo dauguma jo žvaigždžių.
(1) 2020-11-03 4
Pažvelkite į naktinį dangų – ir jame pamatysite žvaigždes iš šimtų milijardų Visatoje esančių galaktikų. Vienos jų yra tarsi besisukantys diskai – kaip Paukščių takas – o kitos yra raudonos sferos arba netaisyklingos, netvarkingos ar grėmėzdiškos formos galaktikos. Kodėl galaktikų formos yra skirtingos? Pasirodo, kad galaktikos forma išduoda apie ilguoju laikotarpiu joje vykstančius įvykius.
(1) 2020-10-29 8
Galaktikų susiliejimai – įprastas reiškinys Visatoje, kiekviena didelė galaktika per gyvenimą jų patiria dešimtis, jei ne šimtus. Dauguma susiliejimų yra maži, kai praryjama gerokai mažesnė galaktika.
(6) 2020-10-27 16
Jei kas nors atrodo neįtikėtina, kartais užtenka pažvelgti atidžiau.
(8) 2020-10-26 5
Tarp miestų keliaujančio prekeivio problema sena, tačiau ir keliaujant tarp žvaigždžių, komivojažerio įgūdžiai praverstų.
(1) 2020-10-24 21
Paukščių Tako centre, kaip ir kitose galaktikose, yra supermasyvi juodoji skylė; mūsiškė vadinama Šaulio A*. Ją tyrinėjantys astronomai aptiko daugybę įdomių reiškinių objekto aplinkoje, kurie padeda patikrinti įvairias reliatyvumo teorijos prognozes.