Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-08-13 6
Žemėje, kaip ir apskritai Visatoje, yra nemažai fosforo. Jis būtinas visai Žemėje esančiai gyvybei. Įdomu, kad šiandieniniai Galaktikos cheminės evoliucijos modeliai negali paaiškinti stebimo fosforo kiekio – jie prognozuoja daug mažiau šio elemento.
(0) 2020-08-11 12
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio.
(0) 2020-08-09 8
Žvaigždės formuojasi iš didelių tarpžvaigždinių dujų debesų, kurių sutankėjimai ima trauktis ir byrėti į gabaliukus. Nors žvaigždės susiformuoja grupėse ar spiečiuose, dviem žvaigždėm atsirasti taip arti viena kitos, kad taptų dvinare sistema, yra kiek sudėtingiau. Vienas iš būdų – jei aplink žvaigždę besiformuojantis diskas yra nesimetriškas, jis gali tapti nestabilus ir suformuoti masyvią kompanionę dar iki planetų formavimosi pradžios. Keleto gimstančių žvaigždžių aplinkoje matomi nesimetriški diskai, tačiau iš kur kyla pati nesimetrija?
(2) 2020-08-07 16
Kamuoliniai spiečiai – didžiuliai žvaigždžių telkiniai, daugiausiai randami galaktikų pakraščiuose – dažniausiai yra labai seni. Jie formavosi iš pirmųjų dujų telkinių, dar kaupiantis pirmosioms galaktikoms. Nustatę, kokio amžiaus yra seniausi spiečiai, galime įvertinti ir tikėtiną Visatos amžių.
(0) 2020-08-04 24
Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra labai trumpi radijo spindulių pliūpsniai, aptinkami įvairiose kosmoso vietose. Iki šiol visi aptikti žybsniai atsklido iš už Paukščių Tako ribų; kai kurie jų kartojasi, kiti yra vienkartiniai.
(0) 2020-07-12 18
Masyvios žvaigždės, baigdamos savo gyvenimus, sprogsta supernovomis, o sprogimo vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad neutroninė žvaigždė negali būti masyvesnė, nei 2,16 Saulės masės – masyvesnis objektas turėtų pavirsti juodąja skyle.
(0) 2020-07-08 35
2019 metais mokslininkai tapo liudininkais to, kaip 2,5 mln. kartų už Saulė ryškesnė žvaigždė dingo be jokio pėdsako. Neseniai žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ buvo paskelbtas naujas mokslinis tyrimas, kurio autoriai mėgino išspręsti šią keistą bylą ir pateikti kelias galimas šios žvaigždės išnykimo priežastis.
(0) 2020-05-28 25
Kai juodosios skylės didžiuliais kiekiais ryja aplink jas esančią materiją, vaizdelis nėra labai malonus. Jos išmeta nepaprastai galingus rentgeno spindulių pliūpsnius, kuriuos išspinduliuoja materija, sparčiai kaistanti artėdama prie juodosios skylės. Rentgeno spindulių pliūpsniai yra tokie ryškūs, kad juos galima užfiksuoti Žemėje.
(0) 2020-04-30 7
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą.
(0) 2020-04-03 13
Mokslininkų komanda perskaičiavo žymiojo Krabo ūko sprogimo datą bei surado bendrą sutarimą tarp savo skaičiavimų ir pradinės datos (1054 mūsų eros metai). Būtent tada Tauro žvaigždyne sprogo „kviestinė žvaigždė“.
(0) 2020-03-19 11
Daugelis žvaigždžių pulsuoja – jų šviesis reguliariai šiek tiek kinta dėl įvairių žvaigždėse vykstančių procesų. Įprastai pulsavimas pasireiškia visoje žvaigždėje: kinta jos spindulys, temperatūra ar dar kokia savybė.
(0) 2020-03-17 16
Šiaurinė žvaigždė naktiniame danguje yra matoma jau daugybę amžių – tai viena ryškiausių mums matoma žvaigždė, kuri keliautojams, neturintiems kompasų, ilgą laiką rodydavo teisingą kelią.
(0) 2020-03-14 13
Pernai gruodį pradėjusi temti Betelgeizė sukėlė daug spekuliacijų apie galimai tuojau įvyksiantį supernovos sprogimą. Šios kalbos nepasiteisino – žvaigždė prieš porą savaičių vėl pradėjo ryškėti. Bet klausimas, kodėl ji pritemo labiau, nei bet kada per šimtą metų, liko neatsakytas.
(0) 2020-03-12 6
Saulės atmosfera yra daug karštesnė, nei žvaigždės paviršius. Kol kas nėra iki galo aišku, kokiu būdu atmosfera įkaitinama, bet greičiausiai tai susiję su magnetinio persijungimo reiškiniais.