Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-03-31 7
Po supernovos sprogimo į aplinką išmetami išoriniai žvaigždės sluoksniai. Iš pradžių jie lekia dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, atsimuša į aplinkines dujas, įkaista ir ima lėtėti. Tokie dujų telkiniai, vadinami supernovų liekanomis, išsisklaido per 60-150 tūkstančių metų. Turint omeny, kad Paukščių Take supernovos sprogsta maždaug kas 50 metų, iš viso liekanų Galaktikoje turėtų būti bent 1200.
(0) 2021-03-18 7
Kiekviena pasaulio tauta turi įvairiausių legendų, mitų ir panašių pasakojimų. Kai kurie jų – gana panašūs vieni į kitus, o panašumų analizė leidžia įvertinti, kaip seniai tos istorijos atsirado.
(0) 2021-03-11 7
2019 metų pabaigoje Betelgeizė keistai pritemo, sukeldama spekuliacijų apie galimai tuoj įvyksiantį supernovos sprogimą. Visgi pritemimas baigėsi, o sprogimo nebuvo. Paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo tiesiog stipresnio žvaigždės vėjo gūsis, nukreiptas mūsų link ir užstojęs dalį žvaigždės šviesos.
(0) 2021-03-09 2
Netoliese esančios planetos tyrimai padės pažinti kitas Žemės tipo egzoplanetas.
(0) 2021-02-21 12
1054 metais Žemės dangų nušvietė supernova Tauro žvaigždyne. Jos vietoje dabar matoma liekana – Krabo ūkas.
(0) 2021-02-19 21
Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje zonoje. Tai yra pirmas kartas, kai tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas, tinkamai eliminavus žvaigždės spinduliuotę.
(2) 2021-01-30 18
Mokslininkai nustatė, kad atrasta žvaigždžių sistema nėra panaši į jokią kitą: į tris dvejetaines sistemas susiporavusios šešios žvaigždės viena aplink kitą skrieja kaip gigantiškas spiečius.
(0) 2021-01-29 2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0) 2021-01-23 4
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
(0) 2021-01-14 7
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.
(0) 2021-01-13 13
Prireikė beveik šimto metų, kol tiesiogiai aptikome gravitacines bangas. Tačiau, kaip sakoma reklamoje, kartą paragavęs, negali sustot.
(0) 2021-01-08 14
Dauguma žvaigždžių Paukščių Take juda 300 km/s ir mažesniais greičiais Galaktikos centro atžvilgiu. Štai Saulė skrieja maždaug 220 km/s greičiu, apytikriai apskritimine orbita diske. 2005 metais atrasta pirma „greitoji žvaigždė“, judanti daugiau nei 800 km/s greičiu ir pabėgsianti iš Paukščių Tako. Per 15 metų greitųjų žvaigždžių aptikta apie penkis šimtus.
(0) 2021-01-07 8
Neutroninės žvaigždės, kurios labai greitai sukasi aplink ašį, nesutampančią su magnetine ašimi, švyti tarsi kosminiai švyturiai. Stebint iš šalies, žvaigždė žybteli du kartus per sukimosi periodą, kai į mus atsisuka vienas ar kitas magnetinis ašigalis. Atrodo, tarsi ji pulsuotų, todėl tokie objektai vadinami pulsarais.
(1) 2020-12-29 52
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.