Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Saulės sistema (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-11-20 10
Saulės audrų botagai čaižo Žemės magnetosferą, ir mokslininkai gali išgirsti jos reakciją. Tačiau išgirsti dar nereiškia suprasti, nes tokios kakofonijos jie išgirsti nesitikėjo. Ir vėl
(0) 2019-11-20 8
Praėjo jau kiek daugiau nei 60 metų nuo tada, kai į kosmosą buvo paleistas pirmasis palydovas – tačiau per šį pakankamai trumpą laiko tarpą žmonija jau išmoko statyti tokius erdvėlaivius, kurie leidžia mums pasiekti kitas planetas.
(0) 2019-11-20 3
NASA tiria apledėjusį Jupiterio palydovą, ieškodama gyvybės ženklų.
(0) 2019-11-19 10
Mėnulio paviršių dengiančios dulkės, dar žinomos kaip regolitas, kelia didžiulį pavojų žmonėms ir įrangai. Jos sudarytos iš įvairių mikroskopinių aštrių dalelių, taigi gali sužeisti ar, pavyzdžiui, pakenkti astronautų plaučiams. Be to, jos turi elektrinį krūvį, todėl labai stipriai limpa prie visų paviršių ir gali pakenkti elektroniniams prietaisams.
(0) 2019-11-18 29
Devintoji planeta astronomų protus jaudina jau seniai. Gali būti, kad paslaptingasis dangaus kūnas yra užfiksuotas 2018 metais balandžio 18 dieną Falcon 9 raketa paleistu egzoplanetų ieškanči
(26) 2019-11-18 -5
Tikimybės yra iš ties įdomi, o kartais ir gąsdinanti matematikos sritis. Štai per visą savo gyvenimą turite 1 iš 700 000 tikimybę, kad ant jūsų nukris meteoritas, kai tuo tarpu tai, kad jus nutrenks žaibas, tikėtina ti 1 iš 10 000 000 atvejų. Nepaisant to, kad šie skaičiai atrodo dideli, perkant loterijos bilietą reikėtų beveik nesitikėti, kad laimėsite – kadangi tikimybė, kad tai nutiks būtent jums, viduštiniškai yra 1 iš 45 000 000.
(0) 2019-11-18 6
Nuo to momento, kai žmogaus koja žengė Mėnulio paviršumi, visų akys nukrypo į Marsą. Štai viskas, ką jums reikia žinoti apie atstumą iki raudonosios planetos ir kodėl jos dar nepasiekėme, rašo „The Independent“.
(0) 2019-11-16 55
Lygiai prieš metus, 2018-ųjų lapkritį, zondas Voyager 2 paliko Saulės sistemą – kirto smūginę bangą, atskiriančią Saulės vėjo kuriamą heliosferą nuo tarpžvaigždinės erdvės. Šešeriais metais anksčiau tą padarė Voyager 1. Zondai skrieja truputį skirtingomis kryptimis, taigi jų duomenys leidžia nustatyti, kurios heliopauzės – heliosferos pakraščio – savybės yra būdingos visam regionui, o kurios yra specifinės konkrečiai vietai.
(0) 2019-11-15 36
Marso atmosferos dujos neabejotinai slepia daug paslapčių. Pirmiausia buvo tas atvejis su dingstančiu ir atsirandančiu metanu. Dabar gi pastebėta, kad virš Gale’o kraterio deguonies lygis didėja ir mažėja tokiu kiekiu, kuris tiesiog neatitinka jokių žinomų cheminių procesų.
(0) 2019-11-14 24
Po daugiau nei 40 metų NASA mokslininkai pirmąkart atidarė konteinerį su Mėnulio pavyzdžiais, surinktais „Apollo“ misijų metu. Dėl per dešimtmečius patobulėjusių technologijų šis brangus artefaktas dabar gali atskleisti naujus duomenis apie arčiausiai Žemės esantį dangaus kūną, rašo „Science Alert“.
(0) 2019-11-12 19
Saulės sistemos kūnai yra skirstomi į įvairias kategorijas. Aštuoni didžiausi yra planetos, mažesni – nykštukinės planetos, dar mažesni – asteroidai. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų grupių remiasi kūno formą nulemiančiomis dominuojančiomis jėgomis.
(0) 2019-11-11 2
Naujas internetinis įrankis apskaičiuoja, kokio masto destrukciją pasėtų Žemės ir juodosios skylės susidūrimas.
(0) 2019-11-11 0
Atrodytų - kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę... Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų! Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje!
(0) 2019-11-11 2
Paruoškite savo Saulės teleskopus (ir žinoma, tikėkitės gero oro)  – kadangi pirmadienį, lapkričio 11 d., bus galima stebėti Merkurijų, praskrijantį prieš Saulę. Šis įvykis oficialiai yra vadinamas tranzitu – jo metu planetos keliauja per mums regimą Saulės diską. Šiais metais tranzitas bus matomas Europoje, Afrikoje ir Amerikoje  – nuo 14.35 iki 20.04 val. Lietuvos laiku.
(0) 2019-11-09 89
Riba, skirianti Saulės įtakos sferą nuo platesnės Paukščių tako galaktikos erdvės, yra labai sudėtinga vieta, o vienas iš dviejų žmonijos kosminių aparatų, pasiekęs šią ribą, savo siunčiamais duomenimis iškelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, rašo „Space.com“.