Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Saulės sistema (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(4) 2021-04-13 4
Gali būti, kad ją matė dar Galilėjas. Kaip bebūtų, bent nuo XIX amžiaus Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė stebima reguliariai. Tada ir išsiaiškinta, kad tai yra ilgalaikė audra, kelis kartus didesnė už Žemę.
(0) 2021-04-12 4
Marse, ypač arti pietų ašigalio, matomi paviršiniai dariniai, vadinami „vorais“ arba, tiksliau, araneiformomis. Tai yra siaurų besišakojančių kanalų grupės su patamsėjimais įvairiose vietose – būtent tie patamsėjimai iš toli primena daugybę voriukų. Jie aptikti prieš daugiau nei dešimtmetį, bet iki šiol nėra visiškai aišku, kaip susiformuoja.
(0) 2021-04-11 16
Masyvaus gravitacijos šaltino užuominos už Plutono orbitos įžiebė galimos „Devintosios planetos“ paieškas. Kai kurie astronomai mano, kad tai galėtų būti po didžiojo sprogimo likus juod
(0) 2021-04-11 27
Praeityje Marse būta daug vandens – tą rodo įvairiausi geologiniai (areologiniai?) duomenys. Dabar skysto vandens Marso paviršiuje nėra, o vandens ledo kiekis poliarinėse kepurėse – gerokai mažesnis, nei numanomas praeities vandens kiekis.
(0) 2021-04-09 26
Po to, kai Marso „vaivorykštės“ nuotrauka paplito socialiniuose tinkluose, NASA paaiškino kas tai buvo iš tikrųjų.
(0) 2021-04-07 27
Marse neturėtų būti vaivorykštės. Norint susiformuoti vaivorykštei Žemėje, reikia ir Saulės šviesos, ir lietaus lašų danguje. Vis dėlto plona Marso atmosfera yra kur kas sausesnė nei Žemės.
(0) 2021-03-31 39
Jie yra vieni didžiausių ir keisčiausių iš visų Žemėje esančių statinių: didžiuliai, paslaptingi tankios uolos luitai, tūnantys giliausiose mūsų planetos mantijos dalyse.
(0) 2021-03-31 8
Šiaurės pašvaistės šiais laikais gerai žinomos visiems, net jei daugelis jų nėra matę savo akimis. Prieš keturis šimtmečius buvo gerokai kitaip – apie tokį reiškinį žinojo retas kuris, gyvenantis piečiau nei šiaurinė Skandinavija ar šiandieninė Kanada.
(0) 2021-03-30 30
Kiekvienas pakankamai didelis uolinis kūnas turi plutą, mantiją ir branduolį. Iki šiol branduolio dydis išmatuotas tik Žemėje ir Mėnulyje. Tą padaryti įmanoma tik remiantis seisminių virpesių informacija, o kitose planetose nebuvo tam tinkamų prietaisų. Bet NASA zondas InSight, stovintis Raudonojoje planetoje nuo 2018 metų pabaigos, yra skirtas būtent šiam tikslui.
(0) 2021-03-29 31
Įspūdingame vaizdo įraše matyti, kaip nuožulnūs, tamsūs debesys slenka akmenuotu kraštovaizdžiu. Bet tai ne Arizona - tai apleistas Marso paviršius.
(0) 2021-03-29 7
Kai Neilas Armstrongas, Michaelas Collinsas ir Buzzas Aldrinas leidosi kelionėn į Mėnulį, jie skriejo 110 metrų ilgio raketa, kuri išvystė 3,5 milijonų kilogramų traukos jėgą. Misija buvo pavojinga ir pilna nežinomųjų. Nepaisant to, kilimo metu astronautų širdies ritmas buvo pakankamai normalus: N.Armstrongo buvo aukščiausias – 110 dūžių per minutę, M. Collinso – 99, o B. Aldrino – 88.
(0) 2021-03-28 14
Vasario 18 dieną Marse nusileido naujausias NASA marsaeigis Perseverance. Kol kas vis dar tikrinami jo prietaisai ir ruošiamasi pradėti mokslinius darbus.
(0) 2021-03-27 29
NASA balandžio pradžioje ketina atlikti pirmąjį valdomos ir varikliu varomos transporto priemonės skrydį kitoje planetoje. Istorinį skrydį atliks kartu su marsaeigiu „Perseverance“ į Marsą nuskraidintas mažytis sraigtasparnis „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“), antradienį pranešė JAV kosmoso agentūra.