Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Egzoplanetos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-01-21 24
2016 metais astronomai atrado galimai gyvybei tinkamą planetą, kurią pavadino Proksima b. Ji skrieja aplink Kentauro Proksimą (apie 4,2 šviesmečio nuo Žemės) – artimiausią mums žvaigždę neskaitant Saulės. Dabar mokslininkai užfiksavo dar vieną signalą, kuris, manoma, priklauso „superžemei“, skriejančiai aplink tą pačią žvaigždę.
(0) 2020-01-17 12
Deguonis yra bene geriausias biopėdsakas – molekulė, kurios egzistavimas planetos atmosferoje galimai žymi ten esant gyvybę. Visgi jį aptikti nėra labai lengva.
(3) 2020-01-16 19
Vienintelė planeta, kurioje žinome egzistuojant gyvybę, kol kas yra Žemė. Nenuostabu, kad kitų gyvybei tinkamų planetų paieškos pradžioje apsiribojo žvaigždėmis, panašiomis į mūsų Saulę – jos žinomos kaip G spektrinė klasė. Bet vėliau astronomai suprato, kad daug daugiau yra mažesnių, M spektrinės klasės žvaigždžių, taigi ir planetų paieškos persimetė prie jų.
(1) 2020-01-08 12
NASA planetų paieškos misija TESS rado pirmąją potencialiai gyvybei tinkamą egzoplanetą, kurios dydis yra kaip Žemės ir ji skriejai aplink žvaigždę, esančią maždaug už 100 šviesmečių nuo Žemės.
(0) 2020-01-06 6
Skaitydami naujienas apie kosmosą, karts nuo karto turbūt susiduriate su astronominių objektų pavadinimais. Ar, tiksliau sakant, ne pavadinimais, bet kodiniais numeriais, kurie gali pasirodyti specialiai padaryti tokie, kad niekas negalėtų jų atsiminti. Raidės, skaičiai, taškai, brūkšniai – ką vis tai reiškia? Kodėl negali astronomai dalykų vadinti normaliais vardais?
(1) 2019-12-23 7
Tarptautinė astronomijos sąjunga (IAU) neseniai surengė neįtikėtinai populiarią pavadinimų parinkimo kampaniją, kurios metu 780 000 žmonių visame pasaulyje dalyvavo krikštijant žvaigždes ir egzoplanetas.
(1) 2019-12-22 13
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės jungiasi į vis didesnius darinius. Mažytės dulkės susidūrusios sulimpa viena su kita, panašiai kaip dulkės mūsų kambariuose. Dideli rieduliai išsilaiko sukibę dėl gravitacijos, kuri po truputį suteikia augančiai planetai apvalią formą.
(0) 2019-12-07 17
Praeitą savaitę paskelbti tyrimo rezultatai, kuriuose teigiama, jog prie supermasyvių juodųjų skylių gali formuotis planetos.
(0) 2019-11-23 10
Paukščių Take yra daugybė planetų, bet gyvybei tinka toli gražu ne visos. Įprastai, kalbant apie tinkamumą gyvybei, išskiriama „gyvybinė zona“ aplink žvaigždę, kurioje esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet toks skirstymas yra labai primityvus, nes neatsižvelgia į daugybę kitų galimai reikšmingų parametrų, tokių kaip žvaigždės aktyvumas, planetos atmosfera ir panašiai.
(0) 2019-11-11 55
Astronomai galų gale aptiko vandens garų superžemių klasei priskiriamoje egzoplanetoje, kuri sukasi savo žvaigždės gyvenamoje zonoje. Šis atradimas reiškia, kad skysto vandens galima būtų rasti ir ant tos planetos uolėto paviršiaus – galbūt ištisą vandenyną, rašo astronomy.com.
(0) 2019-11-10 18
Atstumas nuo žvaigždės nulemia ne tik egzoplanetos paviršiaus temperatūrą, bet ir kosminius orus, kuriuos planetai tenka patirti. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama magnetinei egzoplanetų aplinkai ir žvaigždžių aktyvumo poveikiui planetų tinkamumui gyvybei.
(0) 2019-10-28 20
Tarp žinomų egzoplanetų uolinių yra nemažai, bet kol kas sunku pasakyti, kiek jos dažnos Galaktikoje. Aptikti tokias planetas daug sunkiau, nei dujines milžines, ypač jei jos sukasi toliau nuo savo žvaigždės, nei Merkurijus nuo Saulės.
(1) 2019-10-22 12
Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) savo 100-ųjų įkūrimo metinių proga (IAU100) organizuoja projektą „IAU100 NameExoWorlds“, kuriuo suteikia galimybę kiekvienai pasaulio šaliai pavadinti vieną egzoplanetą ir jos pagrindinę žvaigždę, rašoma Molėtų astronomijos observatorijos (MAO) svetainėje.
(8) 2019-10-14 28
Žmonės niekada nepersikels gyventi į planetą už Saulės sistemos ribų, nes atstumas iki tokių planetų būtų tiesiog per didelis, teigia šių metų Nobelio fizikos premijos laureatas Michelis Mayoras.
(0) 2019-10-11 5
Antradienį buvo paskelbta 2019 m. Nobelio premija fizikos srityje – ir apdovanojimas skambėjo „už fizikinės kosmologijos teorinius atradimus ir pirmosios egzoplanetos, besisukančios apie žvaigždę, panašią į mūsų Saulę, atradimą“. Tačiau ką iš tiesų tai reiškia? Ką nuveikė šie trys mokslininkai – Jamesas Peeblesas, Michel Mayoras ir Didier Quelozas?