Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Kosminiai tyrimų zondai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-10-22 19
Kosmose penkerius metus skriejęs NASA kibernetinis zondas „Osiris-Rex“ antradienį trumpam prisilietė prie akmenimis nusėto asteroido Bennu paviršiaus, kad paimtų uolienų ir dulkių pavyzdžių per itin tiksliai suplanuotą operaciją už 330 mln. km nuo Žemės.
(0) 2020-10-01 12
Šią vasarą Marso link buvo sėkmingai paleistas naujasis NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“). Pagrindinis misijos tikslas – padėti tyrėjams atsakyti į klausimą, ar Marse kadaise egzistavo gyvybė.
(3) 2020-09-09 12
Marsas milijonus metų buvo panašus į Žemę. Todėl mokslininkai bando išsiaiškinti, ar ten spėjo užsimegzti gyvybė, o jei ne – kodėl. NASA mokslininkė įsitikinusi: kažkur Visatoje tikrai yra gyvybė.
(2) 2020-09-03 53
Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų technologinio universiteto „MISiS“ mokslininkai teigia sukūrę kompaktišką branduolinę bateriją, kuri gali tarnauti iki 20 metų.
(0) 2020-09-01 9
Liepos mėnesį nakties danguje net plika akimi galėjome įžiūrėti kometą C/2020 F3 (NEOWISE). Iš Žemės matėsi, ir daugelio nuotraukų taikiniu tapo, kometos uodegos – milijonus kilometrų nusidriekiančios dalelių juostos. Bet daug daugiau apie kometą gali pasakyti jos branduolio bei jį supančio vainiko vaizdai.
(20) 2020-08-27 97
Kalifornijoje įsikūrusi „NDB“ kompanija tvirtina, kad jų nano-deimantų baterijos veiks tarsi maži branduoliniai reaktoriai. Visai nedidelio kiekio branduolinių atliekų užteks tokiai baterijai veikti iki 28 000 metų ir jos mus nereikės įkrauti. Niekada.
(0) 2020-08-17 19
Kai 2009 metais NASA kosminis zondas (Lunar Reconnaissance Orbiter, LRO) atskrido į Mėnulio orbitą, mokslininkai iš karto ėmė į jį šaudyti lazeriais.
(0) 2020-08-04 15
Marso atmosferoje daugiausiai yra anglies dvideginio, bet pasitaiko ir įvairių kitų dujų. Viena jų – metanas, kurio egzistavimas gali būti ir gyvybės pėdsakas.
(3) 2020-07-31 25
Liepos mėnuo Marso tyrinėtojams buvo ypač įtemptas. Liepos 19 d. iš Žemės į Raudonąją planetą išvyko Jungtinių Arabų Emyratų zondas „al Amal“ (liet. „Viltis“), o netrukus juo pasekė Kinijos misija „Tianwen-1“, kurios metu į Marsą keliauja trys robotai. Ir štai dabar atėjo jau ir NASA eilė: ketvirtadienį, liepos 30 d. 14 val. 50 min. Lietuvos laiku raketa „Atlas V“ į kosmosą iškėlė marsaeigį „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“) ir pirmąjį kitoje planetoje skraidysiantį sraigtasparnį „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“).
(1) 2020-07-20 18
Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, ir vieni pirmųjų yra Jungtiniai Arabų Emyratai.
(5) 2020-07-17 47
Europos kosmoso agentūros (ESA) paleistas „Solar Orbiter“ prie Saulės priartėjo kaip niekad arti ir pagaliau mokslininkai dalijasi jo atsiųstomis Saulės nuotraukomis. Pasirodo, kad apie Saulę žinojome toli gražu ne viską.
(12) 2020-07-14 19
Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, o vienas iš jų – NASA „Perseverance“ misija – bus dvigubas, nes kartu su marsaeigiu skris ir sraigtasparnis.
(0) 2020-07-11 12
Planetų tyrimų zondai surenka vis daugiau duomenų. Netrukus gali ateiti laikas, kai persiųsti visus surenkamus duomenis į Žemę taps nebepraktiška. Taigi mokslininkai ieško būdų, kaip bent iš dalies automatizuoti duomenų analizę, kad į Žemę keliautų tik svarbiausios ir įdomiausios žinios.
(7) 2020-06-17 48
Europos kosmoso agentūros (ESA) paleistas „Solar Orbiter“ savo misiją atlieka puikiai. Jis yra skirtas tyrinėti būtent Saulei ir prie jos priartėjo, kaip niekad arti.
(0) 2020-05-22 13
Netoli Mėnulio ašigalių esama kraterių, kurių dugno niekad neapšviečia Saulė. Orbitinių zondų stebėjimai sufleruoja, kad ten gali būti daug vandens ledo. Pastarasis ne tik įdomus moksliniu požiūriu, bet ir labai naudingas būsimiems Mėnulio kolonistams. Kraterių tyrinėjimo planai susiduria su didele problema – kaip suteikti energijos ten važiuojančiam mėnuleigiui?