Erdvėlaiviai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Kaip žinia, visur gerai, namie geriausia. Bet jei namams gresia neišvengiama pražūtis? Galima persikelti patiems, bet galima perkelti namą. Ypač, kai pasiūlyta 100 kartų efektyvesnė tokio per


NASA baigė kurti didžiulę raketą, turėsiančią nuskraidinti į Mėnulį JAV astronautų, pirmadienį pranešė agentūra.


Jungtinių Valstijų kosmoso bendrovė „SpaceX“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atgabeno ankstyvą šventinę siuntą, kurioje yra raumeningų „stipriųjų pelių“, parazitus naikinančių kirminų ir išmanusis bei įsijaučiantis robotas.


Praėjusio amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.


Šviesos burė yra gerai žinoma erdvėlaivių varymo sistemos koncepcija. Didžiulio ploto labai lengva burė atspindi žvaigždės šviesą ir greitėja, kartu tempdama krovinį. Šia idėja remiasi Breakthrough Starshot projektas, kurio tikslas – nusiųsti spiečių mažyčių zondų į Kentauro Proksimą.


JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ naujojo erdvėlaivio pirmasis visavertis prototipas „Starship Mk1“ trečiadienį sprogo atliekant bandymus Boka Čikos kosmodrome Teksase, pranešė tinklalapis „NASAspaceflight“.


JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) auditoriai paskelbė išvadas, kad agentūra susiduria su „reikšmingais saugumo ir techniniais iššūkiais“, kuriuos būtina išspręsti prieš pradedant skraidinti astronautus privačiomis kosminėmis kapsulėmis.
Pirmą kartą išbandyta „Boeing“ kosminė kapsulė „Starliner“: per 5 sekundes 1050 km/h greitis (Video)


Pirmadienį Nju meksiko valstijoje atliktas bendrovės „Boeing“ kuriamos kosminės kapsulės „Starliner“ bandymas skrydžiu – avariniai skrydžio atšaukimo varikliai per 5 sekundes sugebėjo įgreitinti kapsulę iki 1050 km/h greičio, taip pademonstruodami kapsulės gebėjimą išvengti katastrofos nesėkmingo pakilimo metu, rašo „Ars Technica“.


Šiuo metu kompanijos įmonėse Floridoje ir Teksase konstruojama raketa, skirta vienoms iš ambicingiausių SpaceX misijų – kelionėms apie Mėnulį ir į miestą Marse. Bet vienu iš įdomiausių


JAV Karinių oro pajėgų žvalgybinis kosminis lėktuvas X-37B nusileido ant Žemės paviršiaus po daugiau nei dvejų metų orbitoje. Iki šiol viešai nėra žinoma, kokia yra šio kosminio aparato paskirtis, tačiau Karinės oro pajėgos pripažįsta, jog pastarosios misijos metu šiame skraidančiame aparate buvo tam tikras kiekis nedidelių palydovų, rašo „The Verge“.


Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas puikiai supranta galimai fatališką trūkumą, kuris yra užkoduotas jo įmonės plane panaudoti Mėnulį kaip kuro papildymo stotį pakeliui į tolimesnes planetas, tačiau jis vis dar tikisi, kad Žemės palydove pavyks surasti anglies, būtinos gaminti kurą – galbūt tereikia kasti giliau?


2014 metais NASA pažadėjo beveik septynis milijardus JAV dolerių dviem kompanijoms – SpaceX ir Boeing, – kad šios pagamintų žmones į kosmosą gabenti galintį erdvėlaivį. Originaliai buvo numatyta pirmuosius skrydžius atlikti dar 2017 metais, bet sumažintas finansavimas ir techninės problemos nulėmė, kad kol kas nei viena kompanija tikslo nepasiekė.


Kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis: šiuo principu paremtas visų kosminių raketų veikimas – jų darbinis kūnas – degantys kuro produktai, įgreitinti jonai – lekia viena kryptimi, o pats er
Elono Musko kosminis laivas gali būti labiau moralinė katastrofa, nei svarus kosmoso tyrimų žingsnis


Nuostabu regėti, kaip vystosi kosmoso technologijos ir kviečia į keliones. Bet gal vertėtų prieš kelionę prisėsti?


„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas pasidalino nauju vaizdo įrašu, kaip gi atrodo tik ką pristatyto kosminio laivo „Starship“ prototipo vidus.