Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Kosmonautikos tendencijos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(8) 2019-10-14 25
Žmonės niekada nepersikels gyventi į planetą už Saulės sistemos ribų, nes atstumas iki tokių planetų būtų tiesiog per didelis, teigia šių metų Nobelio fizikos premijos laureatas Michelis Mayoras.
(4) 2019-07-28 29
Ar įmanoma Marsą paversti žemiškai gyvybei tinkama planeta? Viena iš svarbiausių tokio projekto užduočių būtų sušildyti planetą keliomis dešimtimis laipsnių. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad tą būtų galima padaryti ištirpdant Marso ledo kepures, kuriose yra daug anglies dvideginio, bet pernai apskaičiuota, kad tokio kiekio šiltnamio dujų nepakanka norimam temperatūros pakėlimui. Dabar pasiūlytas naujas metodas, kuris leistų jei ne visą, tai bent dalis Marso sušildyti pakankamai.
(0) 2019-07-16 9
Kol kas žmonės už Žemės ribų apsilankė tik Mėnulyje. Per artimiausius 10-20 metų turbūt nuskrisime ir iki Marso, per artimiausius kelis šimtus metų galbūt aplankysime ir asteroidus, Venerą, gal didžiųjų planetų palydovus. Greičiausiai žmonių kelionės tuo apsiribos ilgam – skrydžiams už Saulės sistemos ribų reikės daugybės naujų technologinių, o gal ir fundamentalių fizikinių, proveržių, kurių dabar net neįsivaizduojame. Bet tokios problemos netrukdo svajoti; fantastikos kūrėjai tą daro ne pirmą šimtmetį, o neseniai keliones Galaktikoje nagrinėjo ir NASA sukviesti kosminių kelionių entuziastai iš viso pasaulio.
(2) 2019-07-03 -6
Šiandien tai atrodo kaip tolima svajonė, tačiau žmonės nesiliauja galvoti, kad vieną dieną ištrūks iš Saulės sistemos gniaužtų ir taps tarpžvaigždine civilizacija. Kas žino, gal ir iš tiesų pavyks?
(2) 2019-06-29 25
Pirmojoje „Naujų namų“ dalyje susipažinome su galimybėmis kolonizuoti Mėnulį, Marsą ir Venerą. Kiekvienas iš šių kūnų kelia savitų iššūkių, bet suteikia ir įdomių galimybių – ir tyrinėti kosmosą, ir vystyti naujas ekonomines iniciatyvas, ir tiesiog tapti daugiaplanete rūšimi. Šįkart susipažinkime su kiek labiau egzotiškomis galimybėmis: kolonijomis didžiųjų planetų palydovuose, asteroiduose, ar apskritai kosminėse stotyse, kurios nepririštos galėtų klajoti nuo planetos prie planetos ar net dar toliau.
(2) 2019-06-07 33
Žemė yra žmonijos lopšys, bet lopšyje viso gyvenimo juk negyvename. Taip pasakęs vienas iš raketų mokslo pradininkų Konstantinas Ciolkovskis išreiškė daugelio žmonių galvose kirbančią mintį ir svajonę, kad kada nors žmonės įsikurs gyventi už Žemės ribų. Gyvenimas kosmose žadino ir rašytojų vaizduotę – žmones kitose planetose apgyvendino ir Ray Bradbury, ir Arturas Clarke, ir daugybė kitų fantastų; ką jau kalbėti apie įvairiausius kūrinius, kurių veiksmas išsiplečia per visą Paukščių Taką ar dar toliau. Realybė kol kas nuo fantastikos gerokai atsilieka, bet minčių, kur ir kaip galėtume įsikurti už Žemės ribų, yra ne viena. Taigi, kokie pavojai ir naujos galimybės mūsų laukia palikus lopšį?
(1) 2019-04-30 16
Saulė nėra amžina. Apie tai, kur gyvens mūsų civilizacija ateityje, nors ir labai tolimoje, reikia galvoti jau dabar. Milžiniškas darbas laukia technologijų kūrėjų: persikelti į planetą, esančią prie kitos žvaigždės, kol dar nenuskridome net iki Marso – nemažas iššūkis. Na, o astronomams užduotis – surasti, kur skristi.
(0) 2019-02-13 4
Įmonė, turbūt pirmoji paskelbusi apie planus Marse įkurti žmonių koloniją, sulaukė liūdnos baigties. Tiesa, jokiu būdu negalima sakyti, kad tokia baigtis buvo netikėta. „Mars One Ventures“ – pelno siekiantis „Mars One“ misijos padalinys – bankrutavo, rašo „Engadget“.
(6) 2019-01-07 7
1968 m. vykusios antrosios pilotuojamos NASA misijos „Apollo 8“ nario nuomone, siųsti žmones į Marsą būtų „kvaila“ ir „beveik absurdiška“, rašo „Science Alert“.
(10) 2019-01-05 21
Mėnulio paviršiaus dulkės dėl savo struktūros kelia didelį pavojų žmogui, tvirtina Rusijos mokslininkai.
(1) 2018-12-29 4
2000 m. prasidėjusi mažųjų palydovų era įgauna vis didesnį pagreitį. 2018 m. buvo paleista apie 300 mažųjų palydovų, o tai beveik tris kartus daugiau nei 2016 metais. Didžiausią įtaką rinkos augimui turėjo sumažėjusios palydovų iškėlimo sąnaudos ir rizikos kapitalo fondų investicijos į šį sektorių. Kita mažųjų palydovų proveržio banga siejama su daiktų interneto bei mašinų komunikacijos plėtra. Naujomis galimybėmis kosmoso pramonėje domisi ir Lietuvos mokslas bei verslas, rašoma pranešime spaudai.
(0) 2018-12-18 13
Turbūt daugelis matėte filmų apie agresyvių marsiečių puolamus taikius Žemės gyventojus. Tikrovėje viskas atvirkščiai. Žmonės atakuoja Marsą savo tobuliausiomis mašinomis: zondais, marsaeigiais ir kitokiais prietaisais. Išleidžiamos milžiniškos sumos tam, kad galėtume patyrinėti Raudonąją planetą, patenkinti savo smalsumą, o gal ateityje ir įsikurti joje.
(0) 2018-11-07 58
Profesorius Stephenas Hawkingas buvo viena iškiliausių asmenybių, kuri nuolatos susilaukdavo daugybės dėmesio dėl savo mokslinių atradimų ir neįtikėtinų pareiškimų. Štai keletas įspūdingiausių Hawkingo prognozių.
(3) 2018-10-27 44
Žmonių kelionė į Marsą ir nuolatinių tyrimų stočių, o vėliau ir gyvenamųjų plotų, įkūrimas kelia labai daug iššūkių. Dalis iš jų yra kelionės ir gyvenimo už Žemės magnetosferos ribų poveikis žmonių sveikatai. Mikrogravitacija ir Saulės vėjas yra labai pavojingi reiškiniai, sukeliantys aibę neigiamų pokyčių organizmuose.
(0) 2018-10-22 2
2016 m. lapkričio pradžioje „National Geographic“ TV kanale startavo šešių dalių mokslinės fantastikos serialas, paremtas moksliniais faktais, „Marsas“ (originalus pavadinimas – „Mars“). Jame pasakojama apie pirmąją žmonių ekspediciją, į Raudonąją planetą 2033 m. nuskridusią erdvėlaiviu „Deadalus“ („Dedalas“). Natūralu, kad serialo kūrėjai, remdamiesi moksliniais faktais ir psichologinėmis žiniomis, sukūrė tikrą dramą. Seriale žūsta žmonės – to, ko gero, nepavyks išvengti ir pirmiesiems Marso kolonizatoriams. Tačiau čia gausu ir gyvenimiškų meilės linijų, kurių rezultatas – pirmasis Marse pradėtas ir gimęs kūdikis.