Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Astrofizika (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-03-23 24
Klausimas, kaip atsirado gyvybė Žemėje, mus jau seniai domina, o nauji tyrimai rodo, kad pirmykščiai žaibai - galbūt per milijardą metų - galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį sužadinant gyvybę šioje planetoje.
(2) 2021-03-16 34
Dešimtmečius svajojame aplankyti kitas žvaigždžių sistemas. Yra tik viena problema – jos taip toli, kad įprastu kosminiu skrydžiu prireiktų dešimčių tūkstančių metų, kad pasiektume net pačią artimiausią.
(1) 2021-02-25 12
Planetų formavimasis – labai svarbus, bet toli gražu ne iki galo išaiškintas astrofizikinis procesas. Dvi pagrindinės teorijos vadinamos šerdies akrecija ir disko nestabilumas.
(0) 2021-02-22 8
Sferos išlyginimas niekur nėra lengva užduotis. Trečią erdvės matmenį reikia kažkaip paaukoti, todėl visos žemėlapio projekcijos gali būti šiek tiek netikslios ir iškreiptos.
(0) 2021-02-04 9
Stebėjimo duomenų ir sudėtingos kompiuterinės simuliacijos suteikė postūmį pusę amžiaus snūduriavusioje astrofizikos srityje. Tamsiosios energijos tyrimo (Dark Energy Survey – DES), kurį
(0) 2020-12-27 4
Litis – trečias periodinės lentelės cheminis elementas – Visatoje egzistuoja nuo pirmųjų minučių po Didžiojo sprogimo. Šiek tiek jo susiformavo būtent tada, kartu su vandeniliu, deuteriu, tričiu ir dviem helio izotopais. Teoriniai modeliai pateikia labai aiškią prognozę, kiek šių elementų turėjo būti pirmykštėje Visatoje; stebėjimai patvirtina prognozes apie deuterį bei helį. O štai ličio gausa, išmatuojama seniausiose žvaigždėse, yra apie keturis kartus mažesnė, nei prognozuojama.
(1) 2020-12-07 16
Naujausias mokslininkų atradimas labai sustiprina teoriją, kad gyvybės atsiradimą Žemėje galėjo lemti kometos.
(0) 2020-11-26 11
Aminorūgštys – baltymų sudedamosios dalys ir apskritai gyvybei reikalingi junginiai – aptinkamos ir kosmose, pavyzdžiui kometoje 67P/Čuriumov-Gerasimenko. O dabar paaiškėjo, kad jos, ar bent jau paprasčiausia aminorūgštis glicinas, gali susiformuoti netgi tarpžvaigždinėje erdvėje.
(0) 2020-11-22 14
Visata nuo pat atsiradimo plečiasi, tad vidutinis energijos tankis joje mažėja. Jei mažėja energijos, turėtų mažėti ir temperatūra, kuri yra tiesiog energijos išraiška, ar ne? Tai tikrai galioja foninės spinduliuotės fotonams, kurių energija nuo susiformavimo 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo sumažėjo daugiau nei 1000 kartų ir dabar atitinka temperatūrą, vos 2,7 laipsnio aukštesnę už absoliutų nulį. Bet štai aplinkgalaktinių ir tarpgalaktinių dujų temperatūra, priešingai, laikui bėgant auga.
(8) 2020-11-11 19
Saturno palydovas Titanas darosi vis įdomesnis – jo atmosferoje aptikta ciklopropenilideno molekulių. Šie junginiai, sudaryti iš trijų anglies ir dviejų vandenilio atomų, yra ypatingai reaktyvūs, tad anksčiau aptikti tik tarpžvaigždinėje erdvėje, šaltų dujų telkiniuose molekuliniuose debesyse.
(0) 2020-11-09 11
Kosmosas yra beveik tobulas vakuumas. Ir trumpai tariant, taip yra dėl gravitacijos. Tačiau norint geriau suprasti vakuumą mūsų Visatoje, pirmiausiai būtina suprasti, kas yra laikoma vakuumu – ir kas nėra.
(0) 2020-11-05 5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(0) 2020-10-28 14
Reliatyvumo teorija prognozuoja įvairius pokyčius, nutinkančius stipriame gravitaciniame lauke. Vienas jų – gravitacinis raudonasis poslinkis: šviesa, sklindanti iš masyvaus kūno prieigų, paraudonuoja. Efektas išmatuotas Saulės sistemoje, tačiau čia jis labai menkas. Keletą kartų jis išmatuotas aktyviuose galaktikų branduoliuose, tyrinėjant spinduliuotę, atsklindančią beveik nuo juodosios skylės įvykių horizonto.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?