Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Astrofizika (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2013-12-27 0
Tarptautinė astronautų komanda, naudodamasi NASA "Hubble" kosminiu teleskopu, užfiksavo didžiulius vandens geizerius, besiveržiančius iš Jupiterio palydovo - Europos.
(4) 2013-12-20 1
Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje.
(0) 2013-12-16 0
Pirmą kartą šios radijo bangos pastebėtos 2007-aisiais. Šie kosminiai "pyptelėjimai" trunka sekundės tūkstantąją dalį. Radijo impulsų charakteristikos rodė, jog jie atsklido iš galaktikų, esančių už milijardų šviesmečių. Tačiau nauji tyrimai nurodė daugiau įtikinamesnę impulsų prigimtį - mūsų pačių galaktikoje esančias artimiausias žvaigždes.
(0) 2013-12-15 1
Sprogusios žvaigždės (supernovos) liekanose astronomai aptiko fosforo – vieno iš gyvybei būtinų elementų. Tokie tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kaip ir kur kosmose gali atsirasti gyvybė.
(1) 2013-10-30 1
Milimetrinių ir submilimetrinių radijo bangų teleskopu ALMA astronomai aptiko pačią šalčiausią mokslui žinomą vietą Visatoje, pranešė „Discovery News“.
(2) 2013-10-22 0
Jeigu tamsioji medžiaga niekada nebūtų susikoncentravusi į gumulus, ji po erdve lakstytų ne didesniu nei 54 metrų per sekundę greičiu – vertinant kosminiais mastais, net vėžliai yra greitesni. Maksimalus tamsiosios medžiagos greitis yra viena iš nedaugelio žinomų „šaltos tamsiosios medžiagos“ charakteristikų. Manoma, kad ši iki šiol dar nė karto tiesiogiai nestebėta paslaptinga materija sudaro didžiąją dalį Visatos masės.
(28) 2013-08-15 3
Nauja studija pakeitė iki tol buvusį supratimą apie mūsų visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki dabar. Pastarąjį šimtmetį buvo manoma, kad visata yra lyg besipučiantis balionas, nuolat didėjanti. Tačiau dabar vienas fizikas teigia, kad toks visatos palyginimas yra netinkamas, nes ji nė kiek nedidėja, rašo telegraph.co.uk.
(0) 2013-07-22 0
Astronomai, stebėdami nuo Žemės per 175 šviesmečius nutolusią besiformuojančią planetų sistemą, aptiko joje anksčiau nė karto teleskopu neužfiksuoto sniego. Sniego liniją mokslininkai pastebėjo žvelgdami į TW Hydrae žvaigždę supantį diską, skelbiama oficialioje Europos pietų observatorijos svetainėje.
(21) 2013-07-18 1
Viskas prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo, po kurio ūmiai užgimusi visata ėmė sparčiai plėstis, o šis procesas vyksta iki šiol – daugiau negu šimtmetį tarp fizikų vyravo būtent tokia visatos samprata. Tačiau vienas vokiečių kosmologas neseniai pasiūlė visiškai kitokią hipotetinę teoriją, rašoma „Nature.com“.
(0) 2013-07-09 0
Astronomai kosmose aptiko itin retomis sąlygomis egzistuojančią galaktiką, kur į save siurbia aplink ją esančias dujas. Pastarųjų srautas suteikia kuro žvaigždžių formavimuisi ir tiesiogiai veikia galaktikos sukimąsi, rašoma oficialioje Europos pietų observatorijos svetainėje.
(4) 2013-07-08 0
Mokslininkų pakankamai neištrynėtas kvantinis tuneliavimo efektas sudaro sąlygas atvirame kosmose esančiose šaltose dujose vykti cheminei reakcijai, kuri, kaip buvo manyta iki šiol, tokioje temperatūroje vykti tiesiog negali, rašoma Phys.org.
(3) 2013-06-28 1
Tarptautinė astronomijos mokslininkų komanda neseniai atliko tyrimą, kuriame patvirtino anksčiau tik teoriškai numatytą naują materijos būseną, egzistuojančią itin tankiuose dangaus kūnuose, vadinamosiose neutroninėse žvaigždėse, skelbia Space.com.
(5) 2013-06-07 3
Arbata arba kava galima nusiplikyti burną, tačiau nei arbata, nei kava nėra karščiausias dalykas visatoje. O kas tada karščiausias? Žinome, kad visatos temperatūros skalėje egzistuoja absoliutusis nulis. O ar egzistuoja, kaip čia pavadinus... absoliučiai maksimali aukščiausia temperatūra – kai karšta taip, kad karščiau būti nebegali?
(0) 2013-04-26 0
Už 8,6 tūkst. šviesmečių esanti unikali dvinarė žvaigždės ir pulsaro-rekordininko sistema yra natūrali laboratorija, padėjusi Žemės astronomams patikrinti Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją būdais, kurie iki šiol nebuvo įmanomi, rašo „Universetoday.com“. „Astronomų atlikti stebėjimai sutampa su tuo, ką numato bendroji reliatyvumo teorija,“ – tvirtina tyrėjai, kurių straipsnis publikuotas žurnalo „Science“ balandžio 26 d. numeryje.
(0) 2013-03-02 0
Nuo pat tų laikų, kai europiečiai pirmą kartą įkėlė koją į Afriką, tyrinėjimų varikliu tapo noras rasti naujų išteklių šaltinių. O dabar mūsų akis nukrypo į kosmosą.