Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Astrofizika (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2018-12-28 7
Kai tik žmogus gimsta, nesvarbu, kur ir kada, nesvarbu, kokios lyties, odos spalvos ar orientacijos, jis tampa šio kosmoso piliečiu. Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta. Tai išskirtinis jausmas, kurį žmonija, bandydama įminti giliausias visatos paslaptis, išgyvena jau tūkstančius metų. Šiuo rašiniu noriu atskleisti bent dalį visatos įdomybių, kurios, kiekvienąkart atlošus galvą, atima žadą ir paskatinti bent kelis skaitytojus susimąstyti apie savo vietą visatoje.
(1) 2018-12-22 28
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
(0) 2018-12-17 22
Ne visas vanduo yra vienodas. Dauguma jo molekulių susideda iš įprastų dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies, tačiau kai kuriose vandenilį pakeičia sunkesnis jo izotopas deuteris.
(3) 2018-12-08 35
Galaktikos sukasi apie savo ašį greičiau nei turėtų. Erdvė plečiasi, nors ir neturėtų. O pabandžius iš fizikinės pusės pažvelgti į šių reiškinių priežastis akyse aptemsta, rašo „Science Alert“.
(0) 2018-10-18 44
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
(0) 2018-10-06 10
Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.
(0) 2018-09-14 9
Fosforas yra vienas iš šešių cheminių elementų, be kurių neegzistuotų mums žinoma gyvybė. Tačiau, priešingai nei vandenilis, anglis, azotas, deguonis ir siera, fosforas yra gana retas elementas. Be to, jis randamas tik kietoje formoje mineraluose ir gyvuose organizmuose, o ne dujinėje, kaip kiti. Todėl vis dar neatsakytas klausimas, kaip fosforas pateko į jauną Žemę.
(0) 2018-06-30 29
Bendroji reliatyvumo teorija, publikuota prieš daugiau nei šimtą metų, puikiai paaiškina daugybę stebėjimų ir puikiai atlaikė daugybę testų. Dauguma testų buvo daromi laboratorijose ir Saulės sistemoje, tačiau kartais įmanoma jos prognozes patikrinti ir didesniais atstumais.
(12) 2018-04-28 39
Dauguma žinomų egzoplanetų yra prie raudonųjų nykštukių – už Saulę mažesnių žvaigždžių, kurių gyvybinė zona yra gerokai arčiau žvaigždės, nei Saulės sistemoje.
(0) 2018-04-13 22
Penktadienį, tryliktąją norisi pabaigti kuo nors maloniu. Blogio ašies sulaužymas – pats tas! ___ Atrodytų, dabartinis Visatos sandaros supratimas jau nusistovėjęs ir visuotinai priimtas.
(6) 2018-03-07 36
Jau labai seniai galvoju, bet vis neprisiruošiu, parašyti šiek tiek apie reliatyvumo teoriją – ir specialiąją, ir bendrąją – bei jų įdomias implikacijas, patikrinimus, panaudojimą ir taip toliau. Tačiau tai būtų labai ilgi tekstai – ir nieko keisto, nes vien įvadas į reliatyvumą universitetuose dėstomas kaip atskiras fizikos studijų modulis. Tačiau vieną kitą įdomybę papasakoti tikrai galiu, taigi šiandien pradėsiu nuo gana matematiško pagrindo – metrikos.
(0) 2018-03-02 7
Jei kai kurie manome, kad meteorologiniai palydovai tėra paprasti aplink Žemę skraidantys fotografavimo įrenginiai, labai apsigauname. Kiekviename palydove prie jo rėmų yra pritvirtinta daug atskirų mokslinių instrumentų. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį ir perduoda duomenis į Žemę. Meteorologai pjausto atmosferą kaip pyragą, mato kas vyksta virš vandenynų ir aukštai virš mūsų. Naudojami tokias kosmines laboratorijas jie kiaurai mato gamtos stichijas.
(1) 2018-02-16 62
SpaceX paleido Falcon Heavy ir Marso link išsiuntė mašiną. Nors iš Tesla Roadster'io prie Marso naudos daug mažiau, nei iš tyrimų palydovo, kalbų buvo tikrai daugiau (aišku, Roadster'is – ne svarbiausia skrydžio dalis, svarbiausia buvo sėkmingas Falcon Heavy išbandymas). Vienas iš klausimų – kiek gi truks skrydis iki Marso? Ir nors Roadster'io skrydis turėjo būti ne į Marsą, o tik iki jo orbitos, o dabar išvis situacija netikėtai pasikeitė ir skrendama dar toliau, klausimas prasmės tikrai turi. Kiek gi užtrunka nuskristi iki Marso ir kodėl?
(8) 2018-01-23 9
<span style="font-family:courier;color:navy;font-weight:bolder">daug mažų<br>mažai didelių<br>vidutinių<br>nesiseka rasti<br>bedugnių juodų<br>metų reiks ne vienų<br>veikimą<br>visatos supra
(0) 2018-01-10 12
Kai prie vieno didžiulio atradimo kartu dirba keli tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio – paslaptį iki oficialaus paskelbimo išlaikyti labai sunku. Taip LRT.lt sako 2017 m. Nobelio premija už gravitacinių bangų detekciją apdovanotos LIGO laboratorijos direktorius, Kalifornijos technologijų instituto profesorius Davidas Reitze. „Kai kurie bendradarbiai, vos užfiksavus gravitacines bangas 2015 metų rugsėjį, pradėjo apie tai skelbti savo „Twitter“ paskyrose. Tai buvo didžiulė klaida“, – pasakoja jis.