Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Žvaigždžių sprogimai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-01-15 30
Gruodį buvo daug kalbama apie keistai besielgiančią Betelgeizę – žvaigždė pritemo labiau, nei bet kada per pastaruosius šimtą metų. Gali būti, kad tai yra vienas iš paskutinių jos pokyčių prieš supernovos sprogimą, tačiau tiksliai to pasakyti, negalime. Šiandieniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai neleidžia prognozuoti jų elgesio geresniu nei kelių šimtų tūkstančių metų tikslumu, tad supernovos sprogimas gali įvykti rytoj, bet jo gali tekti palaukti ir 100000 metų.
(0) 2019-12-28 23
Naujametiniai fejerverkai nušviečia dangų. Bet astronominiai fejerverkai – įspūdingesni ir nemokami. Vienas toks rengiamas nelabai toli nuo Žemės.
(0) 2019-12-16 9
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(1) 2019-12-05 41
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-12-03 15
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
(0) 2019-11-26 14
Galingiausi sprogimai Visatoje nuo pat jos atsiradimo maždaug prieš 13 mlrd. metų per Didįjį sprogimą atpalaiduoja daugiau energijos nei iki šiol buvo manoma, paskelbė mokslininkai.
(0) 2019-11-10 8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0) 2019-07-14 6
Kai kurie energingi procesai Visatoje, pavyzdžiui supernovų sprogimai ar besisukančių neutroninių žvaigždžių magnetinio lauko sąveika su aplinkine medžiaga, sukuria ypatingai aukštos energijos daleles ar fotonus. Jų energija matuojama trilijonais elektronvoltų ir daugiau; palyginimui, protono ir neutrono masės atitinka šiek tiek mažiau nei milijardo elektronvoltų energijas.
(0) 2019-07-10 12
Dvinarės žvaigždės mirtis – ne pats ramiausias reikalas. Jos drioksteli ir išsiveržia, išsjaudamos išorėn vidinę medžiagą ir išspinduliuodamos radiaciją per elektromagnetinį spektrą į kosmosą, rašo sciencealert.com.
(0) 2019-06-01 10
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.
(0) 2019-04-03 22
Astronomas Carlas Saganas kartą pareiškė, kad mūsų DNR esantis azotas, kalcis dantyse, geležis kraujyje, anglis obuolių pyrage ir kita buvo sukurta žūstančių žvaigždžių. Kitaip tariant, mes esame sukurti iš žvaigždžių.
(0) 2019-02-27 9
Dvinarės sistemos, sudarytos iš baltosios nykštukės ir žvaigždės-milžinės, kartais sužimba kaip novos. Nova – tai termobranduolinių reakcijų baltosios nykštukės paviršiuje sukeltas sprogimas, kurio metu sistema nušvinta milijoną kartų ryškiau, nei Saulė, ir išmeta nykštukės paviršiuje susikaupusią medžiagą 10 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Novos, priešingai nei supernovos, sprogimo metu nykštukė nesuardoma, todėl sprogimai gali pasikartoti, jei tik žvaigždė kompanionė maitina nykštukę dujomis.
(0) 2018-12-11 15
Gali būti, kad pirmosios supermasyvios juodosios skylės atsirado kolapsuojant supermasyvioms žvaigždėms. Tokių pirmykščių darinių masė galėjo siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių Saulės masių.