Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Marsas (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-12-06 7
Kai žmonės keliaus į Marsą, jiems reikės įvairios infrastruktūros planetos paviršiuje. Panašu, kad efektyviausias būdas tą infrastruktūrą sukurti yra nusiųsti į Marsą autonomines sistemas, galinčias statyti gyvenamuosius modulius, paruošti dirvą augmenijai ir taip toliau.
(0) 2019-12-05 6
Marso atmosfera labai skiriasi nuo žemiškosios – jos tankis ir slėgis daug mažesni, o susideda ji beveik vien iš anglies dvideginio. Taip pat joje vyksta ir reiškiniai, kurių Žemėje nesutinkame.
(0) 2019-12-04 26
Raudonoji planeta, kurioje kažkada galėjo klestėti gyvybė, yra už 54,6 mln. kilometrų nuo mūsų – tačiau jos saulėtekiai, nors ir šiek tiek bauginantys, vis tiek iš dalies primena tuos, kuriuos galime išvysti Žemėje.
(0) 2019-11-21 5
Marso atmosferą daugiausiai sudaro anglies dvideginis, taip pat yra po kelis procentus azoto ir argono. Maždaug 0,16% atmosferos sudaro deguonies molekulės, o kitų elementų ir junginių – daug mažiau. Visų jų gausa ir bendras atmosferos slėgis svyruoja, keičiantis metų laikams: žiemą anglies dvideginis sušąla į ledą, todėl atmosferos slėgis nukrenta, vasarą ledas išgaruoja ir slėgis pakyla. Kitų elementų gausa kinta atitinkamai – vasarą jų tankis šiek tiek išauga, žiemą – sumažėja.
(0) 2019-11-21 21
Naujausias NASA marsaeigis Mars 2020 į Raudonąją planetą išskris kitąmet, o nusileis 2021 metų vasarį. Jo nusileidimo vieta – Jezero krateris, kuriame matoma senovinės upės delta bei kadaise egzistavusio ežero pėdsakai.
(0) 2019-11-21 -24
Šiuo metu įsibėgėja gyvybės ar jos egzistavimo įrodymų Marse paieška – ar tai būtų fosilijos, ar gyvybė, egzistuojanti dar ir dabar. Tačiau anot vieno mokslininko, galbūt mes jau atradome gyvybę Marse – ir tai net nėra menkučiai mikrobai, o visai nemaži vabalai.
(0) 2019-11-18 7
Nuo to momento, kai žmogaus koja žengė Mėnulio paviršumi, visų akys nukrypo į Marsą. Štai viskas, ką jums reikia žinoti apie atstumą iki raudonosios planetos ir kodėl jos dar nepasiekėme, rašo „The Independent“.
(0) 2019-11-15 37
Marso atmosferos dujos neabejotinai slepia daug paslapčių. Pirmiausia buvo tas atvejis su dingstančiu ir atsirandančiu metanu. Dabar gi pastebėta, kad virš Gale’o kraterio deguonies lygis didėja ir mažėja tokiu kiekiu, kuris tiesiog neatitinka jokių žinomų cheminių procesų.
(0) 2019-11-08 42
Marsas yra vienintelė planeta mūsų Visatoje, apgyvendinta vien robotais. Čia esame nuleidę „InSight“ zondą, kuris atlieka detalius Raudonosios planetos seisminius tyrimus. Taip pat turime „Odyssey“ bei keletą kitų palydovų, kurie stebi planetą iš viršaus. Na, ir dar lika vienišas „Curiosity“ – vienintelis šiuo metu veikiantis Marso marsaeigis.
(8) 2019-10-16 9
Žmonija paaukojo jau ištisas dešimtis metų ir milijardus dolerių tam, kad sužinotų atsakymą į vieną paprastą klausimą: ar Marse yra gyvybė?
(3) 2019-10-01 18
Šių metų balandį pavasaris prasidėjo ne tik Žemėje, bet ir Marso šiaurės pusrutulyje. Gegužės mėnesį darytose nuotraukose pastebėtas senokai prognozuotas reiškinys, susijęs su šylančiu paviršiumi – smėlio sprogimai.
(0) 2019-09-02 12
Marso paviršiuje kadaise buvo daug vandens – upės, ežerai ir jūros. Tačiau vis dar nežinome, ar jie buvo ilgalaikis, ar trumpalaikis reiškinys. Pavyzdžiui, Marsas galėjo būti ledinė planeta, kurioje skystas vanduo atsirasdavo tik retų atlydžių metu; iš kitos pusės, planetos klimatas galėjo būti panašesnis į atogrąžas – šiltas ir lietingas.
(0) 2019-08-17 12
Kad paruoštų savo naująjį marsaeigį kitąmet vyksiančiai misijai į Raudonąją planetą, NASA nugabeno robotą kosmoso tyrinėtoją į Islandijos lavos laukus.
(15) 2019-08-16 76
Turbūt mažai kam gali kilti abejonių, kad pastatyti miestą ten, kažkur kosmose, už šimtų milijonų kilometrų nuo Žemės nutolusioje kitoje planetoje, bus brangu. Bet kiek brangu? Elonas Muskas įvardijo tą sumą.
(2) 2019-08-15 46
NASA ir JAV Energetikos departamentas drauge dirba prie „Kilopower“ projekto. Siekiama pagaminti branduolinį reaktorių, kuris padėtų ateitiems kosmoso tyrinėjimams. Teigiama, kad „toks reaktorius jau gana greitai gali būti paruoštas ir į Marsą ar kitą tolimą objektą nusiųstas dar 2022-aisiais“.