Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Kosmoso poveikis (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-01-14 29
Prieš maždaug 790 tūkst. metų į Žemę meteoritas trenkėsi su tokia jėga, kad sprogimo banga maždaug 10 proc. planetos teritorijos padengė tektitais – stiklo gabalėliais, susiformuojančiais didelių meteoritų smūgių metu. Tokie uolienų gabalai buvo išmėtyti teritorijoje, besidriekiančioje nuo Indokinijos iki rytinės Antarktidos dalies bei apėmė dalį Indijos vandenyno ir vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Daugiau nei šimtą metų mokslininkai ieškojo tektitų susiformavimo šaltinio įrodymų, tačiau iki šiol kraterio vieta nebuvo rasta.
(0) 2019-08-14 26
Kosmosas nėra svetinga aplinka žmonėms. Astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje, patiria įvairų stresą – atrofuojasi jų kaulai ir raumenys, prastėja regėjimas. Taip pat problemų kyla ir smegenims; jas daugiausiai pažeidžia kosminių spindulių poveikis. Šios labai energingos dalelės, net ir pataikiusios į ekranuojančią medžiagą – pavyzdžiui, erdvėlaivio korpusą – sukuria antrinius neutronus, kurie turi pakankamai energijos, jog pralėktų kiaurai žmogaus kūną.
(12) 2019-08-09 23
Nuo 2004 metų astronomai žino, kad prie Žemės periodiškai priartėja 325-370 metrų pločio kosminė uola. Jeigu šis objektas žnegtelėtų į mūsų planetą, pasekmės būtų katastrofiškos.
(0) 2019-07-25 28
Galima pamanyti, jog Saulės sistema yra rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių – planetos per amžius tykiai skrieja savo orbitomis, ir tik retkarčiais šią monotoniją sudrumsčia iš Saulės sistemos pakraščių vis atklystančios jos „gamybos atliekos“ – asteroidai ar kometos. Rodos, mūsų nuogąstavimai dėl kosminės katastrofos, grasinančios planetos išlikimui, nėra pagrįsti.
(1) 2019-06-05 4
Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.
(0) 2019-05-23 2
Pagaliau paaiškėjo keisto geltono stiklo, randamo dykumų regionuose, kilmė – stiklo, kuris susiformavo prieš tris dešimtis milijonų metų. Libijos dykumos stiklas yra natūraliai susiformavusio stiklo rūšis, randama Sacharos dykumos rytuose – Libijoje ir vakariniame Egipte.
(0) 2019-05-16 7
Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
(0) 2019-05-12 26
Visą praėjusią savaitę interesantai galėjo stebėti NASA, keleto kitų federalinių JAV agentūrų ir keleto tarptautinių organizacijų pratybas, kuriose buvo siekiama išsaugoti milijonus gyvybių.
(0) 2019-05-03 7
Turbūt daugeliui teko matyti vienos bendrovės reklaminį vaizdo klipą, kuriame du dinozaurai stebi į Žemę atskrendantį dangaus kūną ir jį pavadina „tik akmenuku“. Šie kosminiai „akmenukai“ mūsų planetą bombarduoja nuolatos, greičiausiai būtent jiems turime padėkoti ir už gyvybės dovaną.
(0) 2019-04-23 2
Kosmoso orai – Saulės vėjas, geomagnetinės audros ir panašūs reiškiniai – yra labai svarbūs mūsų palydovams, o netolimoje ateityje taps labai reikšmingi ir astronautų sveikatai bei gyvybei.
(0) 2019-04-18 7
Tai buvo beprecedentis atvejis. 2017 m. astronomai atrado pirmąjį žinomą tarpžvaigždinį objektą, užklydusį į mūsų sistemą: Oumuamua. Paslaptingą cigaro formos mįslingą klajūną, kuris buvo pakrikštytas pirmuoju tarpžvaigždiniu objektu iš tolimojo kosmoso. Bet tai, kad Oumuamua tapo pirmuoju pastebėtu tarpžvaigždiniu objektu, visiškai nereiškia, kad jis buvo pats pirmasis apskritai.
(0) 2019-03-16 24
Jei aptiktume asteroidą, kuris po palyginus neilgo laiko tarpo susidurs su Žeme ir sukels globalią katastrofą, šiuo metu turime tik keletą hipotetinių būdų tos katastrofos išvengti.
(2) 2019-01-31 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(0) 2018-11-21 7
1972 m. rugpjūčio 4 d. iš JAV pajėgų sutelktos 77-osios operatyvinės aviagrupės pilotai, priartėję prie jūroje, netoli Hon La uosto (Vietname) esančio minų lauko, tapo ne mažiau kaip dvidešimties sprogimų liudininkais.
(0) 2018-09-12 3
Pašvaisčių fotografai, ruoškite savo fotokameras! Saulės vainike atsivėrė didžiulė skylė, kas oficialiai reiškia, kad reikia laukti geomagnetinės audros, rašo „Science Alert“. Taip pat tai reiškia, kad per šiaurines Žemės platumas nuvilnys pamėkliškos pašvaistės.