Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Saulė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-18 13
Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.
(0) 2020-09-02 6
Daugybę Saulėje vykstančių reiškinių lemia jos magnetinis laukas. Arti žvaigždės jo konfigūracija labai sudėtinga, pilna kilpų, vingių ir kitokių struktūrų, kylančių šimtus tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus į vainiką.
(0) 2020-08-24 25
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija nelabai pasikeis: norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų skersmens teleskopus. Bet yra ir kita galimybė, leidžianti gauti egzoplanetų nuotraukas, kurių kokybė panaši į Apollo astronautų darytas Žemės nuotraukas iš Mėnulio. Tam tereikia pasinaudoti Saulės gravitacija.
(0) 2020-08-10 7
Mūsų Saulė kartais yra aktyvesnė, kartais ramesnė. Šie periodai kartojasi 11 metų trukmės ciklu. Didesnio aktyvumo metu Saulėje būna daug dėmių, ji spjaudosi žybsniais ir vainikinės masės išmetaimai, sustiprėja Saulės vėjas, net visa heliosfera išsipučia. Ramybės metu viskas prislopsta, dėmių nebelieka, ir ilgą laiką buvo manoma, kad tuo metu Saulėje nevyksta praktiškai jokie trumpalaikiai pokyčiai.
(0) 2020-08-05 2
Plazmos išsiveržimai iš Saulės vainiko sukelia geomagnetines audras ir, kaip ir žybsniai, kelia pavojų žmonėms bei Žemei. Seniai žinoma, kad dalis išsiveržimų susideda bent iš trijų komponentų – išorinio šviesaus krašto, tamsesnės retesnės zonos jo viduje, o dar giliau – vėl šviesaus tankaus branduolio.
(0) 2020-08-05 6
Saulės žybsniai – galingi energijos spinduliuotės pliūpsniai – ir su jais dažnai sekantys iš energingų dalelių plazmos sudaryti vainikinės masės išsiveržimai gali kelti didelį pavojų Žemei, mūsų kosminiams aparatams ir kosmose esantiems žmonėms. Natūralu, kad mokslininkai nori kuo geriau suprasti žybsnių formavimąsi.
(56) 2020-07-20 66
Tokie reiškiniai, kaip Saulės ar Mėnulio užtemimai, meteorų lietus ir kiti yra itin laukiami, stebimi ir gausiai aprašomi žiniasklaidoje. Jie visuomet sulaukia daug dėmesio. Tačiau jie nutinka pakankamai dažnai. Vis dėlto, kai kurie reiškiniai yra žymiai retesni, o kai kurių mes net nesulauksime – kadangi jie įvyks po tūkstančių, milijonų ar net milijardų metų. Nepaisant to, šie būsimi reiškiniai žadina mūsų vaizduotę.
(5) 2020-07-17 47
Europos kosmoso agentūros (ESA) paleistas „Solar Orbiter“ prie Saulės priartėjo kaip niekad arti ir pagaliau mokslininkai dalijasi jo atsiųstomis Saulės nuotraukomis. Pasirodo, kad apie Saulę žinojome toli gražu ne viską.
(0) 2020-07-10 6
Saulė nuolatos keičiasi – minučių, valandų ir ilgesniais laikotarpiais. Vienas pagrindinių yra 11 metų trukmės ciklas. Jo metu kinta dėmių skaičius žvaigždės paviršiuje, taip pat kinta ir jų padėtis – atsiradusios vidurinėse platumose, dėmės po truputį artėja prie pusiaujo, o ten išnyksta. Skirtingu ciklo metu dėmės ir atsiranda skirtingose vietose – iš pradžių toliau nuo pusiaujo, o ciklui intensyvėjant – vis arčiau jo.
(3) 2020-07-05 33
Kai Saulė plieskia, ieškome vėsios pakrantės. O kažin, kas nutiktų, pabandžius vandeniu užlieti karščio šaltinį – Saulę?
(0) 2020-07-04 9
Prieš 66 metus, 1954 m. birželio 30 d., dalyje Lietuvos apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės. Lietuvos gyventojai tądien išvydo unikalų reginį, toje pačioje vietoje matomą vos kas 300-400 metų – visišką Saulės užtemimą. Kitą tokį užtemimą dalis Lietuvoje stebėti bus galima tik 2126 m.
(0) 2020-06-23 6
Nors pilni Saulės užtemimai dažnai tampa įvykiu, jie nėra retas reiškinys. Tokie užtemimai vidutiniškai vyksta kas 18 mėnesių, o apskritai Saulė – bent dalinai – užtemsta bent porą kartų per metus. Tiesa, ne visi užtemimai yra matomi ant žemės – didžioji jų dalis yra regimi nuo vandens paviršiaus arba žmogaus neapgyvendintų teritorijų. Tačiau tie užtemimai, kuriuos pavyksta pamatyti nuo žemės, yra žmonių stebimi tūkstančius metų, rašo livescience.com.
(7) 2020-06-17 48
Europos kosmoso agentūros (ESA) paleistas „Solar Orbiter“ savo misiją atlieka puikiai. Jis yra skirtas tyrinėti būtent Saulei ir prie jos priartėjo, kaip niekad arti.
(0) 2020-06-04 19
Atrodo, Saulė pagaliau bunda iš savo snaudulio. Penktadienio (gegužės 29 d.) rytą mūsų žvaigždė išmetė savo stipriausią pliūpsnį nuo 2017 m. spalio – išsiveržimą pastebėjo Saulės stebėjimui skirta NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO).
(1) 2020-05-27 21
Tas jausmas, kai už savo egzistavimą reikia dėkoti retai apsilankančiam kaimynui.