Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Gyvybei tinkamiausios egzoplanetos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2021-01-24 16
Prireikė 3-4 milijardų metų evoliucijos, kad išsivystytų mūsų, Homo sapiens, rūšis. Jeigu klimato sistema per visą tą laiką būtų bent vieną kartą visiškai subyrėjusi, ir mūsų evoliucija būtų sustojusi akimirksniu ir mūsų čia tiesiog nebūtų. Taigi, norėdami suprasti, kaip mes atsiradome Žemėje, privalome suprasti, kokiu būdu Žemė išliko palankia vieta gyvybei ištisus milijardus metų, rašo leidinys „The Conversation“.
(0) 2021-01-22 27
„Aš manau, kad yra šansas, jog egzistuoja gyvybė už Žemės ribų, nes mūsų planetoje nėra nieko unikalaus“, – pasakoja profesorius emeritas, buvęs NASA JPL direktorius Charles Elachi. Anot jo, nežemiška gyvybė gali slėptis net ir Saulės sistemoje.
(0) 2021-01-18 23
Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.
(0) 2020-12-29 7
Saulės žybsniai gali pakenkti elektronikai, dėl jų padaugėja vėžinių susirgimų. Jei žybsniai būtų daug stipresni, iškiltų grėsmė didžiajai daliai Žemės gyvų organizmų. Santykinai stiprūs žybsniai, talžantys planetas prie raudonųjų nykštukių, dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl tos planetos greičiausiai nėra tinkamos gyvybei išsivystyti.
(0) 2020-10-11 2
Išeikite į lauką vasarą vidurdienį. Kur bus daugiausia šešėlių? Po pastatais, šalia jų, arba po medžiais. Jei technologinė civilizacija Žemėje neegzistuotų, vienintelė priebėga nuo Saulės spindulių būtų medžių paunksmė. Medžiai yra turbūt gausiausia daugialąsčių organizmų forma Žemėje, tad galbūt jų metamus šešėlius būtų galima panaudoti tokios gyvybės paieškoms egzoplanetose?
(0) 2020-08-20 3
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(1) 2020-06-29 6
Gyvybės paieškos už Žemės ribų yra vienas lengviausiai suprantamų uždavinių astronomijoje. Tai ilgai atrodė neįmanoma, tačiau pastarąjį dešimtmetį gyvybės paieškos pasiekė itin dide
(0) 2020-05-17 18
Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.
(0) 2020-04-21 21
Nors NASA kosminis teleskopas „Kepler“ jau baigė savo misiją, tačiau mokslininkai vis dar turi daugybę jo surinktų duomenų, kurių nespėja peržiūrėti. Na, o tarp šių duomenų pasitaiko ir labai įdomių bei išskirtinių atradimų – pavyzdžiui, naujų planetų.
(0) 2020-03-03 6
Britų Kolumbijos universiteto (UBC) astronomijos studentė Michelle Kunimoto naudodama duomenis, surinktus iš kosminio NASA Keplerio teleskopo, atrado 17 naujų planetų – įskaitant ir vieną, potencialiai tinkančią gyvybei.
(0) 2020-02-21 11
Svarstymų apie gyvybę už Žemės ribų būta dar Antikos laikais, bandymų jos ieškoti galime aptikti dar XIX amžiuje. Rimtesnės paieškos prasidėjo su SETI projektu septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir po truputį tęsiasi iki šių dienų. Pastaraisiais metais paieškos pereina į naują, labiau sistematinį, etapą.
(1) 2020-02-18 31
2013 metais pasirodžiusiame mokslinės fantastikos filme „Europa Report“ rodoma, kaip ateityje grupė kosmoso tyrinėtojų po storu Jupiterio palydovo Europos ledu atranda į aštuonkojį panašią būtybę. Tačiau nors dabar mums atrodo, kad šis filmas yra tik fantastika, viena mokslininkė sako, kad kada nors galbūt galėsime šį žodį iš filmo žanro pavadinimo išbraukti.
(3) 2020-01-16 21
Vienintelė planeta, kurioje žinome egzistuojant gyvybę, kol kas yra Žemė. Nenuostabu, kad kitų gyvybei tinkamų planetų paieškos pradžioje apsiribojo žvaigždėmis, panašiomis į mūsų Saulę – jos žinomos kaip G spektrinė klasė. Bet vėliau astronomai suprato, kad daug daugiau yra mažesnių, M spektrinės klasės žvaigždžių, taigi ir planetų paieškos persimetė prie jų.
(1) 2020-01-08 14
NASA planetų paieškos misija TESS rado pirmąją potencialiai gyvybei tinkamą egzoplanetą, kurios dydis yra kaip Žemės ir ji skriejai aplink žvaigždę, esančią maždaug už 100 šviesmečių nuo Žemės.