Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Visata (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(14) 2020-01-12 22
1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra tik klaidinga išvada, gauta neįvertinus svarbių sistematinių stebėjimų paklaidų?
(9) 2019-12-15 39
Kokia yra tikroji visatos prigimtis? Ieškodami atsakymo į šį klausimą žmonės kuria įvairiausius paaiškinimus – tam tikras istorijas, pasakojimus, ant kurių laikosi mūsų visatos supratimas. Mes juos tikriname ir po to sprendžiame, kuriais pasikliauti ir skleisti plačiau, o kuriuos palikti tik kaip mokslo istorijos keistenybes, kaip nutiko su, pavyzdžiui, plokščios žemės teorija.
(9) 2019-12-08 70
Dabartinis kosmologinis modelis, nusakantis Visatos evoliuciją didžiausiais masteliais, teigia, kad Visata plečiasi greitėdama, galimai dėl kažkokios dar nepažintos tamsiosios energijos poveikio. Šis atradimas padarytas 1998 metais, stebint tolimas Ia tipo supernovas – labai ryškius žvaigždžių sprogimus, kurių visų maksimalus šviesis yra labai panašus. Bet tada turėjome vos kelių dešimčių supernovų stebėjimų duomenis, o dabar jų yra daugiau nei 700, taigi analizę galima ne tik pakartoti, bet ir nustatyti detalesnes plėtimosi savybes.
(3) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(3) 2019-11-17 13
Praeitą savaitę pristatyti pirmieji TNG50 skaitmeninio modelio rezultatai. TNG50 yra detaliausias kada nors suskaičiuotas skaitmeninis kosmologinis modelis, kuriame sekama nemažo Visatos regiono – 50 megaparsekų kraštinės ilgio kubo – evoliucija nuo maždaug šimto milijonų metų po Didžiojo sprogimo iki šių dienų. 50 megaparsekų dydžio kube tilptų net keli Mergelės galaktikų superspiečiai, taigi tokiame regione vystosi ne vienas šimtas įvairiausių galaktikų.
(33) 2019-11-12 49
Keliauk pakankamai toli ir grįši ten, iš kur atėjai, tikriausiai manė Magelanas prieš leisdamasis į kelionę aplink Žemę. Nauji Planck kosmoso observatorijos duomenų tyrimai rodo, kad ir vis
(36) 2019-11-01 31
Visata plečiasi kur kas greičiau nei prognozavo mokslininkai ir niekas negali paaiškinti, dėl ko taip yra, rašo „Science Alert“.
(5) 2019-10-27 16
Ar mes Visatoje esame vieni? Atsakymas priklauso nuo to, ar intelektas yra tikėtina natūralios atrankos pasekmė, ar tiesiog labai retas atsitiktinis atvejis. Pagal apibrėžimą, tikėtini įvykiai nutinka dažnai, o reti – retai. Arba tik kartą, rašo „Science Alert“.
(12) 2019-09-17 42
Nesunkiai nustatome tolimų dangaus kūnų formas, nes regime juos iš šalies. Su Visata reikalai kur kas sudėtingesni, nes negalime iš jos pasitraukti ir pažvelgti iš šono. O tada kokia iš tie
(4) 2019-09-04 15
Astrofizikus domina tamsioji materija, bet iš vienos visatos apie ją duomenų nepakanka. Galima būtų jos gauti iš daugiau visatų, pavyzdžiui, 8 milijonų.
(3) 2019-08-29 32
Mūsų Visata atsirado prieš 13,8 milijardo metų. Šį skaičių apskaičiuojame stebėdami, kaip Visata plečiasi dabar ir plėtėsi praeityje, kaip formuojasi ir vystosi struktūros joje. Stebėjimų interpretacija, paaiškinanti Visatos vystymąsi per šiuos beveik 14 milijardų metų, sudaro Didžiojo sprogimo teoriją ir vieną jos atšaką – ΛCDM (tariama Lambda-CDM) kosmologinį modelį. Tai nėra vienintelis, absoliučiai teisingas ir į visus klausimus atsakantis paaiškinimas, bet šiuo metu jis geriau už bet kurį kitą paaiškina stebėjimų duomenis, todėl yra visuotinai priimtas kaip standartinis modelis.
(1) 2019-08-16 9
Tamsioji materija sudaro maždaug penkis šeštadalius visos Visatos materijos. Tarpusavyje ir su kita medžiaga ji sąveikauja tik gravitaciškai, todėl tiesiog ją aptikti yra be galo sudėtinga. Bent jau taip teigia šiuo metu labiausiai priimta šaltosios tamsiosios medžiagos paradigma. Nors šis modelis paaiškina daugybę stebėjimų rezultatų, tokių kaip galaktikų išsidėstymas Visatoje, kosminės foninės spinduliuotės netolygumai, galaktikų spiečių dydžiai ir taip toliau, bet jis turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, Visatos plėtimosi sparta, išmatuota remiantis kosminės foninės spinduliuotės netolygumais ir aplinkinių galaktikų judėjimu, gaunama skirtinga.
(2) 2019-08-15 28
Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba su­driks į sku­telius. Iškelta nau­ja prie­laida rodo dar keis­tes­nę ga­li­mą baig­tį.
(0) 2019-07-19 24
Klausimas apie Visatos plėtimosi spartą glumina vis labiau. Dviejų pagrindinių Visatos spartėjančio plėtimosi matavimo metodų rezultatai nesutampa 9%. Astronomai sumąstė kitą nepriklausomą
(0) 2019-07-01 8
Greitieji radijo blyksniai (Fast Radio Bursts – FRB) turi savo kilmės istoriją — ir dabar prisiartinome prie jos įminimo.