Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Mėnulis (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-11 9
Nieko nėra amžino – milijardus metų mūsų planetą lydintį nakties šviestuvą irgi graužia laiko rūdys. Dabar mokslininkai sugalvojo, kaip tai gali vykti. TL;DR Cherchez la Femme
(0) 2020-09-08 11
Geležis ypatingai lengvai reaguoja su deguonimi – su tuo susiduriame kiekvienas, kai rūdija metaliniai įrankiai ar prietaisai. Žemėje geležis dažnai randama būtent junginiuose su deguonimi, pavyzdžiui kaip mineralas hematitas. Dabar hematito pirmą kartą aptikta ir Mėnulyje.
(0) 2020-09-01 11
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių laikų – dar tų, kai jie vadinosi ne mokslininkais, o (gamtos) filosofais – stebėjo Mėnulį ir bandė suprasti, kas tai yra, kas ten vyksta, kiek jis panašus į Žemę. Pirmieji teleskopai parodė Mėnulio reljefą, kalnus ir įdubas, pavadintas jūromis. Bene pirmajame fantastiniame romane figūravo kelionė į Mėnulį, tokia kelionė buvo ir pirmojo fantastinio kino filmo siužetas. 1969 metais tokia kelionė įvyko ir realybėje. Dabar vis kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį ir ilgalaikų tyrimų stočių, o gal net ir gyvenviečių, įrengimą.
(0) 2020-08-19 6
Mėnulio paviršiuje, netoli ašigalių esančiuose krateriuose, yra daug vandens ledo. Jis bus labai naudingas palydovą tyrinėsiantiems žmonėms ir kolonistams, kaip vandens ir raketinio kuro šaltinis. Tačiau kartu tai yra neįkainojama informacijos apie Mėnulio evoliuciją saugykla, kurią derėtų nuodugniai ištirti.
(0) 2020-08-19 16
2019 metų sausio mėnesį Hablo kosminiu teleskopu pirmą kartą uolinės planetos atmosferoje aptiktas ultravioletinis ozono signalas.
(0) 2020-08-17 19
Kai 2009 metais NASA kosminis zondas (Lunar Reconnaissance Orbiter, LRO) atskrido į Mėnulio orbitą, mokslininkai iš karto ėmė į jį šaudyti lazeriais.
(0) 2020-08-03 34
Žemę per jos gyvenimą nuolatos daužė įvairaus dydžio meteoroidai. Kai kurie krateriai matomi ir šiandien, bet tektoninis bei vulkaninis aktyvumas, atmosferiniai, biologiniai ir hidrologiniai procesai juos laikui bėgant užlygina. Tad nustatyti, kaip dažnai meteoritai krisdavo ant Žemės tolimoje praeityje – nelengva.
(0) 2020-07-27 11
Mėnulis atsirado tada, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Smūgis išmušė dalį Žemės medžiagos į orbitą, o dalis šios medžiagos susikaupė į palydovą. Visa tai nutiko pačioje Saulės sistemos jaunystėje, maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Bet kada tiksliau?
(56) 2020-07-20 66
Tokie reiškiniai, kaip Saulės ar Mėnulio užtemimai, meteorų lietus ir kiti yra itin laukiami, stebimi ir gausiai aprašomi žiniasklaidoje. Jie visuomet sulaukia daug dėmesio. Tačiau jie nutinka pakankamai dažnai. Vis dėlto, kai kurie reiškiniai yra žymiai retesni, o kai kurių mes net nesulauksime – kadangi jie įvyks po tūkstančių, milijonų ar net milijardų metų. Nepaisant to, šie būsimi reiškiniai žadina mūsų vaizduotę.
(0) 2020-07-15 6
Buvo nustatyta keistos į drebučius panašios medžiagos, kurią praėjusiais metais viename iš tolimojoje Mėnulio pusėje esančių kraterių aptiko Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“, kilmė. Remiantis nuotraukų analizės rezultatais ir palyginus jas su „Apollo“ į Žemę pargabentais pavyzdžiais, tai yra Mėnulyje labai paplitusi medžiaga – uoliena.
(1) 2020-07-08 19
Iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje dominuoja didžiulės tamsios žemumos – jūros. Jos susidarė milžiniškų vulkaninių išsiveržimų metu palydovo jaunystėje. Tuo tarpu tolimojoje pusėje yra daugybė kraterių, o jūrų – beveik ne. Kodėl?
(0) 2020-06-15 31
Nors Mėnulis kasmet nutolsta nuo Žemės beveik 4 centimetrus, perkeltine prasme jis darosi vis artimesnis. Jo nearti dirvonai jau traukia ir fizikų dėmesį.
(0) 2020-05-25 18
Beveik prieš tūkstantį metų Žemės atmosferoje įvyko keistas reiškinys: milžiniškas daug sieros turinčių dalelių debesis praslinko stratosfera, keliems mėnesiams ar net metams užtemdydamas dangų, kol galiausiai nukrito ant Žemės. Žinome, kad tai nutiko, nes mokslininkai ištyrė ledo kernus, gautus iš gilių gręžinių ledynuose arba ledo sluoksniuose, ir juose aptiko įkalintų sieros aerozolių, susidariusių išsiveržus ugnikalniams. Išsiveržimų metu sieros aerozoliai pakildavo iki stratosferos ir vėliau nukrisdavo ant mūsų planetos paviršiaus.
(0) 2020-05-24 17
Čia matote mūsų Mėnulį. Bet tokio jo gyvai nepamatysite. Net jei jūsų akys būtų daug jautresnės, vis tiek tokio Mėnulio pamatyti nepavyktų, nes ši nuotrauka iš tiesų yra montažas iš keturiolikos vaizdų, pagautų per dvi savaites.