Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Jupiteris (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-04-21 19
Jau kurį laiką žinoma, kad Jupiterio magnetosfera ir gerokai giliau esanti stratosfera yra susijusios – kai viena iš jų įkaista, įkaista ir kita. Dabar pristatyti stebėjimų duomenys, paaiškinantys šį reiškinį.
(4) 2018-11-27 19
Mokslininkų susidomėjimą kelia ne tik tolimi ir paslaptingi kosmoso objektai, bet ir artimesni objektai, esantys Saulės sistemoje – apie kuriuos nežinome dar daugybės dalykų. Vienas iš jų yra Jupiterio palydovas, pavadinimu Ijo.
(0) 2018-10-22 10
Jupiterio palydovas Europa laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje. Poledinis vandenynas turi mineralų ir energijos, jo dugne greičiausiai egzistuoja hidroterminės versmės, panašios į tas, prie kurių galimai susiformavo pirmoji gyvybė Žemės vandenynų dugne.
(0) 2018-09-10 18
Jupiteris pradėjo formuotis beveik kartu su Saule. Meteoritų cheminės sudėties duomenys leidžia spręsti, kad praėjus vos vienam milijonui metų po Saulės įsižiebimo, Jupiteris jau buvo gana masyvi planeta.
(0) 2018-08-19 11
Jupiterio magnetosfera yra didžiausias objektas Saulės sistemoje; jei galėtume ją matyti, ji nakties danguje būtų didesnė už Mėnulio pilnatį.
(0) 2018-07-25 9
Jupiteris mokslininkams visada buvo didelė paslaptis, tačiau kai 1979 m. pro šią planetą praskriejo NASA erdvėlaivis „Voyager 1”, diskusijos dar labiau suaktyvėjo. Erdvėlaivis užfiksavo Jupiterio atmosferoje blyksinčius žaibus.
(0) 2018-07-19 10
Astronomai aptiko dar dešimtį palydovų, besisukančių apie Jupiterį, tad naujas oficialus didžiausios Saulės sistemos palydovų kiekis yra 79. Daugiau, nei gali pasigirti bet kuri kita mūsų sistemos planeta. Maža to, naujai atrasti palydovai astronomams suteikė galimybę geriau suprasti, dėl ko Jupiterio sistema atrodo taip, kaip ją dabar matome, rašo „The Verge“.
(0) 2018-07-09 19
Jums nepatinka orai? Tačiau Saulės sistemoje pasitaiko tokių orų fenomenų, kurių net negalime įsivaizduoti, gyvendami savo saugioje Žemėje. Pavyzdžiui, uraganas Katrina, JAV padaręs žalos už 80 milijardų dolerių ir pražudęs apie 1800 žmonių, yra niekas, palyginti su griaunamaisiais reiškiniais kaimynėse planetose. Jupiteryje uraganas, 60 kartų galingesnis už Katriną, siautėjo net 400 metų. O Neptūne vėjo greitis siekia 3200 km per valandą, ir tai dešimt kartų pranoksta stipriausius Katrinos gūsius.
(0) 2018-06-18 9
Visai žinomai gyvybei būtini šeši pagrindiniai cheminiai elementai – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Žemėje ir bendrai Visatoje jų yra gausu, jais remiasi visos biocheminės reakcijos. Bet gali būti, kad bent vieno iš jų – fosforo – labai trūksta polediniuose vandenynuose Jupiterio ir Saturno palydovuose.
(0) 2018-06-17 29
Dar 1979 metais patvirtinta, kad Jupiteryje žaibuoja, tačiau iki dabar visi žaibų išlydžiai buvo aptikti arba regimuosiuose spinduliuose, arba kilohercų dažnio radijo bangomis.
(3) 2018-05-20 20
Žemės orbita yra šiek tiek elipsinė; maža to, ji nuolatos kinta. Pokyčiai vyksta lėtai, taip, kad kasdieniame gyvenime jų nepastebime, tačiau geologiniai duomenys juos atskleidžia labai aiškiai.
(0) 2018-05-15 23
JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA konferencijos metu aptarė naujausius Jupiterio palydovo Europos tyrimo rezultatus. Būtent šiame palydove egzistuoja didelė tikimybė aptikti gyvybę.
(0) 2018-03-19 18
Planuojant Juno misiją Jupiterio link, ilgą laiką į zondą neketinta įdėti kameros. Vėliau visgi nuspręsta, kad Jupiterio nuotraukos padės švietimui ir rezultatų populiarinimui.
(0) 2018-03-19 31
Enceladas ir Europa yra laikomi tikėtiniausiomis vietomis Saulės sistemoje aptikti nežemišką gyvybę. Juose gyvybė galėtų egzistuoti prie hidroterminių versmių poledinių vandenynų dugne, panašiai kaip ir Žemės vandenynuose.
(0) 2018-02-25 13
Rimsta ilgiausiai trunkanti žinoma Saulės sistemos audra. Jupiterio Didžioji Raudonoji dėmė (DRD)sukasi jau mažiausiai 200 metų. Juno zondas tyrinėja Jupiterį, ir naujos jo nuotraukos rodo, k