Tik vakar pradėjusiu veikti daugiau kaip 1 mlrd. svarų vertės didžiausiu ir galingiausiu pasaulyje antžeminiu teleskopu ALMA padarytos pirmosios nuotraukos. Vienoje iš pirmųjų fotografijų užfiksuota priešistorinė galaktika, kurioje žvaigždės gimdavo neįtikėtinais tempais – iki kelių tūkstančių žvaigždžių per metus. Palyginimui, Paukščių Take per metus gimsta vidutiniškai tik 1 nauja žvaigždė. >>
skaityti
Žvaigždžių formavimosi regionus aplink galaktiką NGC 6872 tyrinėję mokslininkai atsitiktinai nustatė, kad ši galaktika yra gerokai didesnė nei manyta iki šiol. Maža to, paaiškėjo, kad tai yra didžiausia iki šiol atrasta galaktika visoje visatoje. >>
skaityti
Astronomai skelbia Persėjo žvaigždyne atradę kolosalaus dydžio juodąją skylę. Jos masė prilygsta 17 mlrd. Saulės masių, o skersmuo už Saulės sistemos tolimiausios planetos – Neptūno – orbitos (ne pačios planetos!) skersmenį didesnis net 11 kartų. >>
skaityti
Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas. >>
skaityti
Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais. Anot tų teorijų, įstabiai švytinčiose galaktikose dega nesuskaičiuojamos galybės žvaigždžių, o šioms būtinos medžiagos (dujų) galaktikos ėmėsi iš kažkur kitur. Iš kur? Panašu, jog pagaliau astronomai bus suradę šviesios nūdienos maitintojas – bežvaigždes „juodąsias“ galaktikas. >>
skaityti
Mūsų kosminiai namai – Paukščių Takas – yra gana neįprasta galaktika. Dešimtį milijardų metų siekiantį gyvenimą ji nugyveno santykinai ramiai, po truputį augdama, versdama dujas žvaigždėmis ir planetomis, bent vienoje iš kurių atsirado keisti padarėliai, po daugybės amžių ėmę žiūrėti į dangų ir mąstyti apie kitas galaktikas. O kitų visatos salų gyvenimai buvo labai įvairūs: audringi, kupini perversmų, sužibimų ir aprimimų. Toks banguotas galaktikų gy... >>
skaityti
Nors kitų galaktikų, nei Paukščių Tako, pamatyti plikomis akimis beveik neįmanoma, jas dažnai stebi ir astronomai mėgėjai, ir profesionalai. Net ir mėgėjiškais teleskopais pasiekiamas didžiulės įvairovės vaizdas: galaktikų yra spiralinių, elipsinių, netaisyklingų; raudonų ir mėlynų; kompaktiškų ir išskydusių; susigrupavusių ir pavienių. Iš kur jos visos atsirado? Ar vieno tipo galaktika gali pavirsti kitokia? >>
skaityti
Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi palyginti silpnus magnetinius laukus, tačiau kosmoso masteliais jie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Mūsų galaktikos magnetinį lauką mokslininkai pastebėjo stebėdami nutolusių kosminių objektų šviesos poliarizaciją. Galaktikų magnetinio lauko egzistavimo faktu jau niekas neabejoja, tačiau iki šiol jo atsiradimo priežastis vis dar dengė paslaptys. >>
skaityti
Žinoma, tokią žinią daugelis vertintų mažų mažiausiai atsargiai, ką rekomenduoja ir naujieną paskelbęs portalas „universetoday.com“ – „pirmyn, užsidėkite skepticizmo akinius ir sureguliuokite juos maksimaliam didinimui!“ Kaip ten bebūtų, italų matematikas A. Carati atliko virtinę kūrybinių skaičiavimų ir gavo atsakymą, jog tamsioji medžiaga yra nereikalinga – galaktikas veikia kita jėga. Pareiškimas gal ir įžūlus – ko gero, toks fizikų bendruomenėje... >>
skaityti
Astronomai visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė visatos evoliucijos dėlionėje. >>
skaityti
Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje susibūrusios į galaktikas. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel“ duomenys keičia įsitikinimus apie galaktikų formavimosi ypatumus. >>
skaityti
Mūsų galaktika atsidūrė vidutinio amžiaus krizės viduryje, kai intensyviausias naujų žvaigždžių formavimasis – jau praeityje, teigiama naujame tyrime. Artėjantis susiliejimas su kita galaktika numatomoje nuobodžioje ateityje sukels tik trumpą bruzdesį, rašo NewScientist.com. >>
skaityti
Prieš maždaug mėnesį pasakojau, kokiais būdais mokslininkai gali stebėti juodąsias skyles. Tačiau stebėjimai patys savaime, nors ir įdomūs, nėra reikšmingi, jei neduoda kokių nors rezultatų. Astronomijoje toks rezultatas paprastai būna geresnis supratimas apie mus supančią Visatą arba netgi esminius fizikos dėsnius. Ar juodosios skylės gali mums suteikti tokių žinių? Tikrai taip. Iš jų sužinome apie didelės energijos spinduliavimo procesus, reliatyvistinius efektu... >>
skaityti
Britų astronomai nustatė, kad prieš 7 milijardus metų eliptinės galaktikos nustojo augti. Tyrimo rezultatai pristatyti Karališkosios astronomų bendrijos suvažiavime, kuris dabar vyksta Velse. >>
skaityti
Astronomai tvirtina maną, kad pirmosios galaktikos pradėjo formuotis praėjus vos 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai remiasi įrodymais, gautais iš tolimos galaktikos, kurioje atrasta išties senų žvaigždžių, praneša naujienų agentūra AFP. >>
skaityti