Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Biologija

Mokslininkai atkūrė išmirusio žirafų giminaičio kaklą

2015-12-04 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (385)
    Share

Dabar aiškiausiai pamatys net aklas,
iš kur gi radosi žirafos ilgas kaklas…

Mokslininkai atkūrė išmirusio žirafų giminaičio – samoterijaus – kaklą, padėjusį rasti dar vieną ilgakaklių evoliucijos grandį.

Ilgo žirafos kaklo išsivystymą mokslininkams išsiaiškinti padėjo išnykusio žirafos protėvio, gyvenusio maždaug prieš 7 milijonus metų – samoterijaus – liekanos.

Siekdami daugiau sužinoti apie žirafų evoliuciją, mokslininkai surinko visą išmirusių žirafos protėvio, samoterijaus, stuburo kaklinę dalį. Samoterijai – iškastinių žindulių gentis, gyvenusi mioceno epochoje (prasidėjo prieš 23,03 mln m., baigėsi prieš 5,333 mln m.) teritorijoje nuo Vakarų Europos lig Kinijos ir Šiaurės Afrikos. Samoterijai gyveno savanose lygumų miškuose, jų kaklas buvo gan ilgas, kaip ir galūnės. Senovinių žirafų galvą puošė maži ragiukai.

„Dabar žinome žinduolį, kurio kaklo ilgis buvo vidutinis, šis gyvūnas ilgai buvo trūkstama grandimi“, – sako darbo vadovas Nikos Solounias iš Niujorko technologijų instituto Osteopatinės medicinos koledžo. Su pačiu tyrimu galima susipažinti Royal Society Open Science žurnale.

Pasak Solouniaso, pirmosios išnykusių dėl klimato kaitos samoterijų liekanos buvo rastos dar 1888 metais, tačiau mioceno epochos žinduolių svarba suprasta gerokai vėliau.

Pats mokslininkas samoterijaus liekanas pirmą kartą išvydo muziejuje Vokietijoje aųtuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, rašydamas savo daktaro disertaciją.

„Kai išvydau jų kaulus, man užėmė kvapą“, – prisimena mokslininkas. Tačiau tuo metu Solouniasas neturėjo nei pinigų nei laiko užsiimti samoterijaus tyrimais.

Samoterijų kaklas trumpesnis, nei žirafų, tačiau ilgesnis, nei okapijų – vienintelių dabar gyvenančių žirafų giminaičių. Stotu okapijos primena arklius, o jų kojos dryžuotos, kaip zebrų. Pirmą kartą apie šiuos nuostabius žinduolius papasakojo keliautojas Henry Morton Stanley: kelionėje į Kongo baseino miškus jis sutiko pigmėjus, nesistebėjusius jo arkliais. Pigmėjai tyrinėtojui paaiškino, kad žvėrys, panašūs į arklius, gyvena ir jų miškuose. Ir tik 1901 metais mokslininkai, ištyrę okapijų odą ir kaukolę, išsiaiškino, kad šie gyvūnai neturi nieko bendro su arkliais, o yra žirafų giminaičiai.

Nikoso Solouniaso komanda ištyrė keturių samoterijų, gyvenusių Žemėje prieš ~7 mln metų, trijų žirafų ir trijų okapijų kaklo slankstelius. Mokslininkai išsiaiškino, kad vidutinis žirafų kaklo ilgis yra 2 m, samoterijų – 1 m, o okapijų – vos 60 cm. Taip priėjo išvadą, kad samoterijai buvo tarpinė žirafinių evoliucijos grandis.

Nors žirafų, kaip ir visų žinduolių, kaklą sudaro 7 slanksteliai, jų kaklas neįprastai ilgas. Žirafų patinai gali išaugt iki 6,1 m. Beje, šie aukščiausi sausumos gyvūnai visai nėra nepaslankūs: dėmėtieji žinduoliai puikiai šokinėja, įveikdami 1,85 m barjerus. Negana to, labai prireikus, žirafos gali įsibėgėti iki 55 km/h greitį ir pralenkti lenktyninius žirgus.

Dar mokslininkai išsiaiškino, kaip išmirę žirafų giminaičiai savo kaklą laikė. Tyrėjų nuomone, sprendžiant iš samoterijų kaulų padėties, kaklą jie laikė vertikaliai, kaip šiuolaikinės žirafos, o ne horizontaliai, kaip, tarkime, karvės. „Samoterijai yra žirafų giminaičiai, o ne tiesioginiai pirmtakai. Tiesioginiai protėviai dar nerasti“, – sako Nikosas Solounias.

Ankstesniame tyrime mokslininkai išsiaiškino, kad ilgas žirafų kaklas atsirado dviem etapais.

Pirmajame etape vienas iš slankstelių ištįso galvos pusėn, o per antrąjį etapą, 6 mln metų vėliau, antras kaulas ištįso uodegos kryptimi. Įdomu, su okapijomis procesas vyko priešinga kryptimi: šie nuostabūs gyvūnai – vieninteliai žirafinių šeimos atstovai, kuriems teko patiri antrinį kaklo sutrumpėjimą.

Dabar dauguma mokslininkų mano, kad ilgas žirafų kaklas radosi dėl būtinybės apgraužti aukštų medžių šakas. Tokios nuomonės laikėsi ir Charlesas Darwinas. „Esu įsitikinęs, kad įprastas keturkojis kanopinis gyvūnas gali tapti žirafa“, – rašė mokslininkas. Okapijos menkiau linkusios maitintis lapija, nei dėmėtieji giminaičiai, tad jiems nėra būtinybės turėti ilgą kaklą.

Pagal kitą versiją, ilgi žirafų kaklai atsirado dėl patinų kautynių kaklais. Ilgesnį kaklą turintis patinas dažniau laimėdavo ir susilaukdavo didesnio patelių dėmesio, tuo pačiu susilaukdamas daugiau palikuonių.

Jekaterina Šutova
www.gazeta.ru

Откуда у жирафа длинная шея http://www.gazeta.ru/science/2015/11/29_a_7921505.shtml
Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(6)
28(1)
23(0)
22(0)
20(3)
16(3)
14(0)
13(3)
13(0)
Savaitės
119(0)
115(0)
104(32)
Mėnesio
136(21)
94(0)
91(0)