Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
pradinis archyvas
Biotechnologijos
2021-02-18 32
Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu paaiškėjo priežastis, kodėl vieni žmonės yra atsparesni šalčiui nei kiti.
2021-02-16 11
Atliktas tyrimas parodė, kad gyvūnų elgesiui įtakos gali turėti įvykiai, su kuriais susidūrė jo pirmtakai. Kitaip tariant, genetinė atmintis yra perduodama iš kartos į kartą.
2021-02-15 2
Šiuolaikinėje mikrobiomų tyrimų eroje, mes, žmonės, turime apsiprasti su faktu, kad „aš“ iš tiesų yra „mes“. Mūsų organizmas nėra vienintelės formos gyvybė – jį sudaro skirtingų ir sudėtingų mikrobų ekosistemos, kurios daro didelę įtaką mūsų egzistavimui. Mūsų sveikatą ir gerbūvį lemia ne tik mūsų ląstelės, bet mūsų organizmuose gyvuojančių trilijonų mikroorganizmų veikla. O genetiniai šablonai, kurie valdo mūsų biologiją, yra dalinai perteikiami minėtiems mikrobiniams gyventojams, o taip pat mūsų pačių ląstelėms.
(1) 2021-02-06 14
Genų keitimas su CRISPR gali išgydyti ligas ir pamaitinti pasaulį, jei išmoksime jį kontroliuoti. Panašu, virusai sprendimą turi.
(1) 2021-02-04 10
Su medicina susijęs 3D spausdinimas nuėjo ilgą kelią, ypač gaminant organus. Tai, kas kažkada atrodė mokslinė fantastika, tapo realybe.
(28) 2021-02-04 20
„Neuralink“ įkūrėjas Elonas Muskas pranešė, kad beždžionei implantavo prietaisą, leidžiantį mintimis žaisti kompiuterinius žaidimus.
(1) 2021-01-22 44
Naujame tyrime vokiečių mokslininkai atkūrė galimybę vaikščioti pelėms, kurios buvo paralyžiuotos po visiškos nugaros smegenų traumos.
IT
2021-01-19 17
Ar kalbėtumėte su mirusio artimo žmogaus botų versija, kurioje įgalintas dirbtinis intelektas? Tai klausimas, kurį uždavė populiarus distopinis televizijos serialas „Juodasis veidrodis“ (angl. Black mirror). Panašu, kad „Microsoft“ gali būti pasirengęs užduoti tą patį klausimą vartotojams.
2021-01-18 5
Japonijos technologijų korporacija NEC teigia, kad jos naujoji veido atpažinimo sistema lengvai ir labai greitai atpažįsta asmenis, nešiojančius veido kaukes.
 
2021-01-15 36
Šiuo metodu žmogaus imuninė sistema supažindindama iš karto su keliais skirtingais koronavirusais.
2021-01-15 13
Bakterijos gali atrodyti gana paprastos gyvybės formos, tačiau jų išmonė mokslininkus vis nustebina. Naujausias pavyzdys yra rūšis, vadinama Geobacter sulfurreducens, kuri, kaip paaiškėjo, dabar išgyvena toksiško kobalto poveikį statydama metalinį „kostiumą“ kaip mažytis geležinis žmogus.
(2) 2021-01-12 8
Pasirodo, vienas iš fundamentalių dalykų, ką manėme žiną apie ląstelių jėgaines – mitochondrijas – ne visada pasitvirtina.
2021-01-05 18
Tokijo universiteto mokslininkai sugalvojo naują būdą pamatyti septynis kartus aiškiau gyvų ląstelių vidų. Naujasis metodas vadinamas adaptyviu dinaminio diapazono poslinkio kiekybiniu fazių vaizdavimu (ADRIFT-QPI) ir yra tam tikros rūšies mikroskopijos technologija.
(1) 2020-12-31 40
Mokyklos biologijos kurse apie virusus pasakojama labai glaustai. Paminima tik, kad tai viduląsteliniai parazitai, kurie dauginasi užvaldę savo šeimininkų ląsteles. Jie sukelia pavojingas ligas, tokias, kaip poliomielitas, AIDS, erkinis encefalitas ir panašiai. Viena iš pačių pavojingiausių virusinės kilmės ligų – raupai, jau yra išnaikinta visiškai, kitas dar tik siekiame išnaikinti ar bent jau valdyti... Bet iš tikro virusai nėra vien ligas sukeliantys niekšai – jie suvaidino ir tebevaidina esminį vaidmenį visų gyvų organizmų evoliucijoje. Dėl jų veiklos mes tapome tuo, kuo esame dabar. Ir jie yra kur kas arčiau mūsų, negu iki šiol manėme.
2020-12-24 29
Gruodžio mėnesio pradžioje mokslininkai pranešė kai ką neįtikėtinai svarbaus: 50 metų senumo mįslė apie baltymus gali pagaliau būti paaiškinta – prie to labai efektyviai dirba dirbtinis intelektas. Kaip paaiškina mokslininkas Gytis Dudas, ateityje tai gali reikšti naujus įrankius, kurie gelbės žmonių gyvybes.
(1) 2020-12-23 6
„Facebook“ gali būti viena iš paskutinių kompanijų, norinčių skaityti mūsų mintis, tačiau tai netrukdo socialinės žiniasklaidos milžinui tai pabandyti.
2020-12-21 3
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka itin reikšmingą plataus masto Černobylio katastrofos likviduotojų viso genomo tyrimą ADAPT – tai pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas Lietuvoje, kai adaptaciniai genetiniai mechanizmai yra tiriami lietuvių populiacijoje ir lyginami Europos ir pasaulio mastu.
2020-12-20 33
Vienas baltymas, kuris, atrodo, yra būtinas COVID-19 viruso dauginimuisi ir plitimui į kitas ląsteles, yra potenciali jo silpnybė, kurią galima būtų išnaudoti būsimose gydymuose, sako mokslininkai.
2020-12-18 2
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino genetiškai modifikuotą kiaulieną, skirtą vartoti žmonėms ir medicinoje. Kiauliena užauginta be tam tikros cukraus molekulės, atsakingos už kai kurių žmonių sunkias alergines reakcijas.
(15) 2020-12-17 10
Viename Singapūro restorane šį savaitgalį rengiamas laboratorijoje išaugintos vištienos debiutas, šį produktą gaminančiai kompanijai paskelbus apie trečiadienį pradėtą prekybą.
2020-12-15 10
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų darbai atkreipė pasaulio mokslininkų dėmesį: apie sunkia išsėtinės sklerozės forma sergančių pacientų gydymą kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija skelbiama viename žinomiausių tarptautinių medicinos leidinių „Nature“.
2020-12-11 22
29-erių vyras teigia, kad iš tikrųjų turėti Venomo Sneiko (angl. Venom Snake) ranką realiame gyvenime yra „tiesiog beprotiška“.
2020-12-11 14
Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas (VU) šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį. Jam universitetas skyrė 100 tūkst. eurų vertės tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“, teigiama pranešime žiniasklaidai.
2020-12-10 33
Nors tai gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, naujos technologijos, galinčios patobulinti žmogaus kūną, kartu su sparčiai besivystančiu genomo redagavimu, neabejotinai gali pradėti superžmonių aušrą.
2020-12-06 14
Tenesio valstijoje (JAV) gimęs kūdikis galės vadintis seniausiu kada nors gimusiu vaiku. Mat šio vaiko motina buvo dirbtiniu būdu apvaisinta panaudojus labai, labai seniai užšaldytą embrioną, rašo „Science Alert“.
(7) 2020-12-05 4
Čekijos Mokslų akademijos specialistai sukūrė popierių, kuris gali naikinti naująjį koronavirusą. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra ČTK.
2020-12-03 18
Nauji tyrimai, kuriuos finansavo JAV armijos tyrimų biuras, sėkmingai atskyrė smegenų signalus, turinčius įtakos veiksmui ar elgesiui, nuo signalų, kurie to nedaro.
2020-12-02 24
Panašu, kad mokslininkai įgijo naują neįtikėtinos galios įrankį, kuris gali tiesiog neatpažįstamai pakeisti tai, kaip medicina kovoja su ligomis. Daugelį dešimtmečių mokslininkai bemaž rankiniu būdu sprendė „baltymų susivyniojimo“ uždavinį – sudarinėjo įvairių baltymų, kurie susiję su pačiomis įvairiausiomis ligomis, nuo vėžio iki COVID-19, trimates struktūras. Dabar šio darbo jiems dirbti nereikės – už juos tai atliks dirbtinis intelektas, rašo „The Independent“.
(4) 2020-11-28 4
Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.
2020-11-27 6
Mikrobų auginimas Petri lėkštelėje yra gana paprastas - perbraukite tamponu iš esmės bet ką, nuvalykite jį ant agaro plokštelės, leiskite keletą dienų pabūti šiltoje patalpoje ir pasiruoškite! Turite kelis pūkuotus draugus. Tačiau mikrobų rūšys, kurias galite auginti Petri lėkštelėje, yra tik maža bakterijų, archėjų ir kitų mikroorganizmų dalis, kurias būtų paėmęs tamponas - tai tik tos, kurios tinka toms sąlygoms, kuriose jas auginote.
2020-11-26
Pirmą kartą už Kinijos ribų atrastas virusas, kuris, kaip sako mokslininkai, yra „artima giminė“ naujajam koronavirusui.
2020-11-23 3
BioNTech pasiektas koronaviruso vakcinos proveržis iš tiesų buvo tik pašalinis produktas, siekiant jų tikrojo tikslo. Kompanija viliasi savo mRNR technologija įvykdyti kovos su vėžiu revoliuc
2020-11-16 2
Pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos sukėlėjų atmainos skiriasi. Įmanoma vienu metu užsikrėsti net keliomis koronaviruso atmainomis. Tai – tik keletas pirminių išvadų, paaiškėjusių plataus masto koronaviruso genomo tyrimuose, kuriuos atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
(1) 2020-11-10 5
„Jis atrodo kaip iš akies luptas tėvas!“ „Ji labai panaši į savo mamą, išskyrus nosį, kurią akivaizdžiai paveldėjo iš tėčio.“ Stebėdami augančius vaikus, ieškome panašumų tarp jų ir jų tėvų. Kuris iš gimdytojų perduoda daugiau genų savo atžalai?
2020-11-07 10
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir JAV Temple universiteto profesorius Darius Balčiūnas sako, kad širdies raumens pažeidimai, sukelti tokių veiksnių kaip miokardo infarktas, lemia negrįžtamus pokyčius šiame mūsų kūno organe. Tačiau kai kurių gyvų organizmų širdis net po pažeidimo sugeba regeneruotis. Pasak prof. D. Balčiūno, jei sugebėtume viename tokių organizmų – mažoje žuvelėje vykstančius procesus atkurti žmogaus kūne, atsirastų nauja viltis visai žmonijai.
2020-10-19 19
Jau netrukus lietuviai turės unikalią galimybę išgirsti mokslininkės, išradėjos ir verslininkės, siekiančios užkirsti kelią sudėtingoms ligoms, dr. Kianos Aran istoriją iš jos pačios lūpų. Spalio 20 dieną, 15 val. vyks tiesioginė platformos „Women in Biotech“ virtualaus renginio transliacija, kurioje savo patirtimi dirbant su naujausiomis technologijomis grįstais startuoliais bei jų vystymu ir išskirtiniais išradimais, sukėlusiais tikrą revoliuciją gyvybės mokslų sektoriuje, besidalinsianti mokslininkė skatins lietuvius prisidėti prie sveikesnio ir tvaresnio pasaulio kūrimo.
(3) 2020-10-17 56
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
2020-10-16 3
Dirbtinio kaulinio audinio sukūrimas – vienas iš pagrindinių šiuolaikinės medicinos tikslų. Nors per pastarąjį šimtmetį išmėginta daug variantų, tik vienas buvo vertas tolimesnių tyrimų. Jie vykdomi iki šiol, nes sukurtas kaulinis audinys turi ne tik prisitaikyti prie žmogaus organizmo ir netrukdyti čia vykstantiems biologiniams procesams, bet ir padėti greitai atkurti visas būtinas motorikos funkcijas.
2020-10-09 6
Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sakė, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.
(8) 2020-10-08 1
Pirmadienį paskelbus Nobelio fiziologijos ir medicinos, o antradienį – fizikos premijos laureatus, trečiadienį paskelbtas Nobelio apdovanojimas chemijos srityje. Už genų redagavimo įrankius šiemetine Nobelio chemijos premija apdovanotos dvi mokslininkės, iš Prancūzijos ir JAV.
(4) 2020-10-03 37
Mokslininkų komanda iš Monasho universiteto Melburne sukūrė bioninį įrenginį, kuris, jų teigimu, gali atkurti regėjimą akliesiems naudojant smegenų implantą.
2020-09-29 6
Laikai, kai visoms ligoms gydyti buvo naudojamas kraujo nuleidimas – seniai praeityje. Tačiau net ir modernūs gydymo metodai dažnai neatitinka individualių žmonių poreikių. Tačiau į kovą su itin retomis, įgimtomis ligomis ar tradiciniu būdu nepagydomu vėžiu jau stoja personalizuota medicina – naujausiųjų biotechnologijų, mašininio mokymosi ir „panomikos“ pagalba.
(9) 2020-09-27
Lietuvoje gyvena ne vienas žmogus, po kurio oda slypi vadinamasis „čipas“ (lustas). Ryžio grūdo dydžio mikroschema leidžia jiems namuose palikti aibę kortelių, mat viskas, ko reikia, – suprogramuota „čipe“. Tokią mikroschemą turintis Andrius pasakoja, kad procedūra tetruko 3 sekundes ir visai nėra pavojinga, nors jo mamai tai įvarė šiek tiek baimės.
2020-09-12 6
Jei anksčiau buvo modifikuojama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu sintetinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai kontroliuojamas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus pasakoja mokslininkas Christopheris Dieteris Reinkemeieris. Jo atviroje paskaitoje dalyvauti kviečiame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rugsėjo 18-20 d. organizuojamo renginio „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ metu.
>> Senesni įrašai