Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Biotechnologijos

Pirmadienį buvo kepamas 250 tūkst. eurų vertės mėsainis (Video)

2013-08-06 (16) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1499)
    Share

Savaitgalį Maastrichto universitete, Dr. Marko Posto laboratorijoje virė darbas – mokslininkai intensyviai baiginėjo pasiruošimą įvykiui, kuris, kaip viliamasi, gali pakeisti maisto suvokimą. Pirmadienį dr. M. Postas iškepė brangiausią pasaulyje mėsainį, pagamintą iš mėsos, kuri buvo užauginta laboratorijoje.

Mokslininkai, mėsos auginimą pradėję nuo kamieninių ląstelių, biopsijos būdu paimtų iš karvės, per tris mėnesius užaugino 20 000 raumenų skaidulų. Kiekviena iš šių mažučių lanko pavidalo skaidulų augo atskiroje gelio pavidalo augimo terpėje.

Kai ląstelės užaugo, skaidulos iš terpės buvo išimamos rankiniu būdu, perpjaunamos ir ištiesinamos. Visas skaidulas suspaudus iš jų suformuotas mėsainis – biologiškai identiškas jautienai, tačiau užaugintas laboratorijoje, o ne pievoje. Bendros išlaidos šiam projektui buvo 250 000 eurų (862 tūkst. litų).

Pirmadienį popietę Londone vyksiančios spaudos konferencijos metu Dr. M. Postas ketino suvalgyti mėsainį priešais žurnalistus ir visus pasaulio žmones, kurie norės pamatyti šį įvykį – planuojama vykdyti tiesioginę transliaciją internetu. Mokslininko tikslas yra ganėtinai paprastas: įrodyti, kad tikros, valgomos mėsos auginimas laboratorijoje yra nebe fantastika ir kad tai yra potencialus būdas išspręsti mėsos auginimo ekologinio poveikio mūsų aplinkai problemą, rašo theguardian.com.

„Karvės yra labai neefektyvios, jos iš 100 gramų augalinių baltymų pagamina vos 15 gramų valdomų gyvulinių baltymų. Taigi, norėdami prasimaitinti patys, karvėms turime sušerti labai daug. Tokiu būdu prarandame labai daug maisto. Mėsos auginimas laboratorijoje yra efektyvesnis, nes visi kintamieji yra kontroliuojami. Be to, nereikia karvės žudyti, o auginimo proceso metu neišskiriamas metanas“, - aiškino mokslininkas.

Dėl to, kad žmonės taip mėgsta mėsą, 30 proc. naudojamo planetos paviršiaus yra padengta pievomis, maitinančiomis gyvulius. Palyginimui, vos 4 proc. dirbamos žemės augina daržoves, kurias tiesiogiai suvalgo žmonės. Bendra gyvulių biomasė yra beveik dukart didesnė nei visų planetos žmonių, jie išmeta apie 5 proc. viso anglies dvideginio ir net 40 proc. metano – kur kas „stipresnių“ šiltnamio dujų.

Prognozuojama, kad iki 2060 metų žmonijos populiacija pasieks 9,5 mlrd. žmonių ribą, be to, padidės mėsos paklausa dabartinėse besivystančiose, itin greitai augančiose populiacijose. Pavyzdžiui, tikimasi, kad Kinijos ir Indijos mėsos rinka iki amžiaus vidurio padvigubės. Jeigu mūsų gaminamas mėsos kiekis taip pat padvigubėtų, mėsos gamybos proceso metu išmetamų šiltnamio dujų kiekis gali sudaryti pusę to, ką išmeta visi pasaulio sunkvežimiai, automobiliai ir lėktuvai. 2008 metais JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos pirmininkas Dr. Rajendra Pachauri ragino žmones mėsą valgyti tik kartą per savaitę, taip siekiant apriboti klimato kaitos greitį.

Dr. M. Postas sakė, kad vis dar vykdoma jo užaugintos jautienos ciklo analizė, nustatysianti ekologinę įtaką, tačiau pradiniai duomenys rodo, kad laboratorijoje auginama mėsa sumažino naudojamos žemės ir vandens poreikį 90 proc., o energijos poreikį – 70 procentų.

Nors M. Posto darbas yra pačioje pirminėje stadijoje – kol kas jis negali mėsos laboratorijoje auginti masiniu būdu – vilčių į tokį procesą dedama daug. „Po dvidešimties metų prekybos centruose galėsite rinktis iš dviejų produktų, kurie bus identiški savo skoniu, išvaizda ir tekstūra bei kainuos tiek pat, nors vienas iš jų bus pagamintas ekologišku būdu laboratorijoje, išnaudojus kur kas mažiau išteklių ir be jokių etinių klausimų, kurie dabar kyla gyvūnų mylėtojams. Pasirinkimas bus labai paprastas. Žmonės pradės teikti pirmenybę būtent tokiam produktui, o tuomet jis pamažu transformuos mėsos gamybos būdus“.

Kol kas mokslininko išaugintas mėsainis yra santykinai paprastas – jame yra vien baltymai. Tai yra pakankama norint įrodyti, jog koncepcija yra įmanoma, tačiau toli gražu ne tai, ko reikia norint nedelsiant pakeisti mėsą. Visų pirma, tokioje mėsoje nėra nei riebalų, nei kraujo – o didelė dalis mūsų valgomos mėsos skonio sudaro būtent šie komponentai.

Taigi, tolesnė M. Posto užduotis – baltymus papildyti laboratorijoje užaugintomis riebalinėmis ląstelėmis ir galbūt netgi kaulų ląstelėmis, kurios turėtų sudominti žmones, mėgstančius kepsnius su kaulu.

„Dabar technologija apribota iki mažų mėsos gabalėlių, nes tam, kad audinys būtų gyvas, reikia jį aprūpinti deguonimi ir mitybinėmis medžiagomis. Norint užauginti didesnius gabalus reikės sukurti naujas technologijas, kurios medicinos srityje jau aprašytos, tačiau mėsos gamybos srityje dar nepritaikytos“. Tai reiškia, kad dirbtinėje mėsoje taip pat reikės ir kažko panašaus į įprastinės mėsos kraujagysles, kuriomis keliautų skysčiai, deguonis ir mitybinės medžiagos.

Dr. M. Postas pripažįsta, kad bus labai svarbu pagaminti mėsą taip, kad jos išvaizda ir skonis būtų lygiai tokie patys, kaip ir tikros mėsos. O jei paaiškės, kad dirbtinė jautiena yra paklausus produktas, tuomet taikant tuos pačius metodus bus galima auginti ir avieną, paukštieną, kiaulieną bei žuvį.

Mokslinį tyrimą ir viešą mėsos ragavimą finansavo asmuo, kuris norėjo iki spaudos konferencijos išlikti nežinomu, kad neatitrauktų dėmesio nuo mėsainio. Kritikai teigia, kad viešas renginys norint pademonstruoti mokslinį darbą gali supriešinti Dr. M. Postą ir jo kolegas su kitais mokslo pasaulio atstovais, pratusiais savo tyrimų rezultatus pademonstruoti publikacijomis recenzuojamuose žurnaluose, kurie skeptiškai įvertina kiekvieną publikuojamą darbą.

Dr. M. Postas į tokius įtarimus atsako, kad dauguma jo darbe taikytų metodų – taip pat inžinerija ir didelių ląstelių kiekių auginimas – jau yra aprašyti žurnaluose. Pasak mokslininko, mėsainis yra daugiau atkaklumo auginant vis daugiau ląstelių, o ne mokslinės pažangos rezultatas. „Vertinant technologiniu požiūriu, paslapčių čia labai nedaug“, - tikino mokslininkas.

Pasak jo, pirmadienio įvykis yra „didelė atsakomybė“. Dr. M. Postas sakė, kad „Tai lems laboratorijoje auginamos jautienos ateitį. Tai yra gera priežastis, už kurą galima būtų kovoti ir aš jausčiausi blogai, jeigu žiniasklaidoje kuris nors šio įvykio aspektas būtų nušviestas neigiamai. Esu įsitikinęs, kad produktas, kurį pristatysime pirmadienį, daugumai žmonių patiks ir jie sakys „Taip, tai yra kelias kuriuo turime eiti, tai yra gera kryptis“.


Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (16)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
47(0)
40(0)
37(0)
26(0)
17(7)
16(1)
16(0)
11(3)
Savaitės
104(1)
87(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)