Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Biotechnologijos

Mūsų istorijoje to dar nėra buvę: 80 Nobelio premijos laureatų vienijanti organizacija pakvietė Lietuvos mokslininką

2016-06-07 (1) Rekomenduoja   (27) Perskaitymai (2180)
    Share

Lietuvių mokslininko atradimai molekulinės biologijos srityje žada revoliuciją. Vilniaus Universiteto (VU) Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys prieš kelias savaites tapo pirmuoju lietuviu, priimtu į biologijos mokslo elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją (EMBO). Jis taip pat vadinamas vienu realiausių kandidatų gauti Nobelio premiją.

Apie visa – tai laidoje „Dėmesio centre“ su prof. V. Šikšniu ir VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku.

– Pone Šikšny, paaiškinkite paprastai, jūsų tyrinėjama CRISP (angl. Clustered regularly interspaced short palindromic repeats) technologija, kas tai? Viešai skelbiama, kad jūs tyrinėjate sistemą, leidžiančią tiksliai perkirpti norimą DNR seką įvairiuose organizmuose ir taip ištaisyti dėl netinkamų genų atsiradusias klaidas.

V. Šikšnys: Paprasčiausia analogija yra lyginimas su tekstu. Rašant tekstą įsivelia klaidos, o šalia yra redaktorius, kuris tų klaidų ieško ir jas ištaiso.

– Kaip teksto redagavimas? Jūs taip lyginate?

V. Šikšnys: Taip, ši technologija dažnai ir vadinama DNR arba genomo redagavimo technologija ir analogija tikrai panaši. Jei tekstas užrašytas naudojant įprastą raidyną, tai visas mūsų gyvenimas yra užrašytas DNR molekulėje naudojant 4 raides. Tų raidžių yra milijardai. Kaip ir kiekviename tekste, taip ir DNR molekulėje įsivelia klaidos. Dažniausiai tos klaidos yra genetinių ligų priežastys. Norint tas ligas gydyti, reikalingas įrankis, kuris leistų tą klaidą surasti ir ištaisyti. Tas molekules, su kuriomis mes dirbame, galima užprogramuoti ir nukeliauti į tą vietą, kur yra klaida. Ten jos perkirps DNR molekulę ir prisijungs kiti mechanizmai, kurie tą klaidą gali ištaisyti.

– Kur tai gali būti naudojama?

V. Šikšnys:  Yra pačių įvairiausių ir netikėčiausių pritaikymo galimybių. Pirmiausia, tai – didžiulis potencialas gydant genetines ligas – gydant ne tų ligų pasekmes, o jų priežastis. Yra ir daug kitų taikymo galimybių, pavyzdžiui, kuriant naujas augalų veisles, mikroorganizmus, kurie padėtų mums apsirūpinti energetiniais šaltiniais ir t.t. Kol kas sunku nuspėti, į kurią pusę ta technologija labiausiai išsivystys. Tačiau tai yra įrankis, kurį mokslininkai dabar stengiasi pritaikyti labai įvairiose srityse.

– Skamba neįtikėtinai. Kiek laiko jūs dirbote, kol išradote technologiją, leidžiančią karpyti norimą DNR seką?

V. Šikšnys: Laboratorijoje mes tą technologiją vadiname molekulinėmis žirklėmis, nes tai molekulė, kuri sukarpo kitas DNR molekules. Sunku pasakyti, kaip mes ją atradome. Paprastai tai yra nuoseklaus ir ilgo darbo rezultatas. Ilgą laiką, stengdamiesi suprasti, kaip bakterijos apsisaugo nuo virusų, mes tyrinėjome bakterijas. Virusai bakterijas puola tam, kad galėtų daugintis, o bakterijoms tai dažniausiai baigiasi mirtimi. Tada bakterijos stengiasi apsisaugoti nuo tų virusų, jos turi daugybę apsauginių barjerų.

Mes tyrėme tuos apsauginius barjerus, stengėmės suprasti, kaip tie barjerai veikia. Tirdami vieną barjerą supratome, kad tai yra tiesiog baltymas, prie kurio prijungta viena maža RNR molekulė. Tuomet mes pradėjome tyrinėti, kaip tas baltymas veikia, kaip suteikia apsaugą. Supratę, kaip tas baltymas veikia bakterijose, tapo akivaizdu, kad baltymą galime naudoti pritaikydami kryptingam genomo redagavimui.

– Jūs esate pirmasis Lietuvos mokslininkas, pakviestas tapti Europos molekulinės biologijos organizacijos nariu. Tai kažkas panašaus kaip sportininkui tapti olimpiniu čempionu?

V. Šikšnys: Sportininkui tapti olimpiniu čempionu turbūt yra aukštesnis pasiekimas, bet man malonu, kad į Lietuvos mokslininkus buvo atkreiptas dėmesys, nes tai yra elitinis Europos molekulinės biologijos tyrėjų klubas.

– Rektoriau, ką Lietuvos mokslui ir asmeniškai jums reiškia tokio lygio jūsų kolegos pripažinimas?

A. Žukauskas: Tai yra milžiniška reikšmė Lietuvos mokslui. EMBO yra daugiau kaip 80 Nobelio premijos laureatų. Taigi jau vien tai rodo, kokio lygio yra šis klubas. Kai į šią organizaciją pakviečiamas Lietuvos mokslininkas, tai yra milžiniškas pripažinimas. Reikia priminti, kad pavasarį prof. V. Šikšnys buvo apdovanotas prestižine Harvardo universiteto įsteigta „Warren Alpert“ fondo premija.

Dar viena naujiena, kad būtent šitai technologijai skirta tarptautinė konferencija, kuri šiemet vyko Izraelyje, kitąmet persikelia į Vilnių. Tai yra milžiniškas pripažinimas, kad Lietuvos mokslininkas ir jo grupė, institutas yra nepaprastai nusipelnę šitai technologijai. Universitetui reikšminga ne vien tai, kad ta technologija sukurta, užpatentuota ir už ją gauta solidi suma ir pirmas produktas, sukurtas „DuPont“ kompanijos, kuri panaudojo mūsų, lietuvišką technologiją.

Dar svarbiau yra tai, kad tokie atradimai turėtų įkvėpti ir mūsų jaunimą. Tikimės, kad į universitetą ateis daugiau jaunuolių įkvėptų tokio pasiekimo. Smagu, kad tauta demonstruoja, kad mes taip pat galime ir nesame niekuo prastesni už kitus, kad galime padaryti Nobelio premijos vertus atradimus. Jau vien tai, kad svarstoma apie Lietuvos mokslininko atradimą, kaip vertą Nobelio premijos – yra didžiulis pasiekimas. Šiandien mūsų prorektorė grįžo iš tarptautinio susitikimo Denveryje dėl tarptautinių reitingų. Ji atvežė leidinį, kurio pirmame puslapyje yra minima Lietuva, o viduje – straipsnis apie prof. V. Šikšnį, t. y. Lietuva tampa matoma pasaulyje ir tikiuosi, kad pasaulyje matomų mokslininkų bus ir daugiau.

– Turbūt priimta manyti, kad Lietuvoje fundamentalieji mokslai yra tarsi podukros vaidmenyje. Tiek dėl valdžios dėmesio, tiek dėl finansavimo. Pone Šikšny, kaip jūs jaučiatės, kaip išimtis? Ar Lietuvoje sąlygos jau yra pagerėjusios?

V. Šikšnys: Tai, apie ką mes čia diskutuojame sako, kad tai yra misija įmanoma. Man visa ta situacija primena „Leicester“ klubo šiųmetinę pergalę Didžiojoje Britanijoje, kur apie tą klubą nelabai kas žinojo ar girdėjo. Klubui aukščiausia numatyta vieta buvo 14, o aukščiau net nenumatytos premijos. Tai man atrodo, kad šitas atvejis rodo, jog Lietuva gali žaisti toje aukščiausioje mokslo lygoje. Bet žaidžiant aukščiausiose lygoje reikalinga parama.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(27)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(27)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Edmundas Jakilaitis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(5)
25(7)
24(1)
23(3)
18(1)
18(3)
17(0)
16(2)
14(0)
13(0)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)