Žmogaus genomo sekvenavimo projektas įkvėpė ne vieną originalią idėją. Štai Toddas Bartonas, Oregono Shakespeare‘o festivalio muzikos direktorius, žmogaus DNR seką pavertė muzikiniu kūriniu. Kiekvienam žmogaus genomo nukleotidui jis priskyrė tam tikrą natą, o kurdamas muzikinę temą nuosekliai laikėsi DNR sekos. Šiandien jau yra sukurta ne viena programa, padedanti DNR nukleotidų ar baltymų aminorūgščių sekas paversti muzika. >>
skaityti
Be šeimos sunku. Dažnai nevertinami ir nepatogiai skirtingi, našlaičiai turi stengtis, kad pritaptų ir kovoti su aplinkybėmis, kad realizuotų savo potencialą. Tie, kam pasiseka, nuo Aristotelio iki Steve'o Jobso, kartais pakeičia pasaulį. Kas būtų pagalvojęs, kad mūsų DNR vietą rado panašūs pamestinukai? Pradėję tirti genų sekas, biologai išsiaiškino, kad iki trečdalio kiekvienos gyvūnų rūšies genų neturi tėvų ar kokios nors šeimos. Nepaisant to, kai kurie iš šių „genų našlaičių“ daug pasiekė, o kai kurie, regis, net suvaidino vaidmenį žmogaus smegenų evoliucijoje. >>
skaityti
Žmonės supranta akių matomą vaizdą ir ausimis girdimą garsą be papildomų mąstymo pastangų, vienas kitą atpažįstame iš vieno trumpo žvilgsnio ar išgirsto žodžio. Patys retai keliame klausimą, kiek informacijos reikia apdoroti, norint atlikti tokius palyginti paprastus atpažinimo veiksmus. Tuo tarpu technikos srityje net pats paprasčiausias automatizuotas bet kokio objekto atpažinimas reikalauja nemažų pastangų. >>
skaityti
Lietuvos chemikai mėgdžioja gamtą, sintetindami keistos struktūros nanošepetukus. Tai ypatingi polimerai, kuriais galima pasinaudoti pačiais įvairiausiais tikslais: pavyzdžiui, norint įnešti į mūsų ląsteles įvairius DNR fragmentus paveldimoms ligoms gydyti, padėti medikams išspręsti implantų atmetimo reakcijas arba itin sumažinti trintį. >>
skaityti
Pirmieji bandymai taisyti ligonių genus prasidėjo prieš porą dešimtmečių. Nors nuo to laiko genų terapija patyrė ne vieną nesėkmę, naujausi mokslininkų laimėjimai vėl žada proveržį. >>
skaityti
Gegužės-birželio mėnesį viso pasaulio dėmesį prikaustė patogeninės Esherichia coli bakterijos sukeltas infekcijos protrūkis Šiaurės Vokietijoje, šešiolikoje pasaulio šalių susargdinęs apie 3800 žmonių ir nusinešęs mažiausiai 48 gyvybes. Manoma, kad šios itin virulentiškos E. coli atmainos, kurios genomas primena kelių bakterijų mozaiką, atranką paskatino gausus antibiotikų vartojimas. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedro... >>
skaityti
Sintetinė biologija - sritis, kurioje iš pavienių, tarytum statybinių plytų siekiama sukurti tokius organizmus, kurių gamtoje arba nėra, arba negali natūraliai atsirasti. Nenuostabu, kad toks mokslas sukelia nemažai prieštaravimų tarp pačių tyrinėtojų ir visuomenės, tačiau tikriausiai mažai kas abejoja, kad jis pakeis ateities pasaulį. >>
skaityti
Apie neandertaliečių genomą mes turime daug informacijos - tiek daug, jog pastaruoju metu atsirado manančių, kad šiuos žmogaus protėvius reikėtų pabandyti klonuoti. Technologinė pažanga, panašu, jau netrukus leis tai padaryti. Lieka vienintelis klausimas - kaip geriausia tai padaryti, ir ar iš viso mums derėtų tai pradėti? >>
skaityti
Ar girdėjote apie chimeras ? Graikų mitologijoje tai buvo baisus padaras liūto galva, ožkos liemeniu, iš kurio kyšojo ožkos galva, ir gyvate vietoj uodegos. Terminas taip išpopuliarėjo, kad chimeromis dažnai vadina visokiausias pasakų ir galbūt realaus pasaulio būtybes. Mokslininkai jau sukūrė instrumentus, su kuriais netrukus bus įmanoma tą padaryti. >>
skaityti
Prof. Vaidutis Kučinskas neabejoja, kad mūsų genai lemia sergamas ligas. Jos skiriasi nuo Vakarų Europos. Ištirti Lietuvos gyventojų genomą reikia ir dėl kitos priežasties. Daug žmonių emigruoja, imigruoja kiti, todėl ne tik istoriškai ar lingvistiškai, bet ir genetiškai svarbu užfiksuoti, kas mes tokie esame. >>
skaityti
Prieš keletą dešimtmečių prasidėjusi DNR era vis labiau keičia suvokimą apie sveikatą bei gydymo metodus. Pastaruoju metu populiarėja vadinamoji asmeninė medicina, kai liga gydoma ne remiantis bendromis žiniomis apie ją, o taikantis prie konkretaus individo. >>
skaityti
Prieš susitikdama su viena iš genetinio testavimo paslaugų firmos „23andMe“ steigėjų Anne Wojcicki, apie ją žinojau tik tris dalykus: ji nėščia, ištekėjusi už vieno iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin ir mokėsi Jeilio universitete. >>
skaityti
Šioje vaizdo medžiagoje - ištrauka iš dr. Rolando Maskoliūno Lietuvos TV laidos „Negali būti“ (2008-03-29), kurioje dr. Arvydas Tamulis pasakoja apie savo ir kolegų darbus, kuriant dirbtines gyvąsias ląsteles ir nanobiorobotus. >>
skaityti
Pagrindinis informacijos šaltinis apie mus, kaip individą ir populiaciją, arba tautą, yra kiekvienoje ląstelėje esančiose DNR molekulėse. Iš jų dabar jau galima sužinoti labai daug. Viena DNR molekulė - tai viena chromosoma, o žmogus kiekvienoje savo ląstelėje turi net 46 tokias chromosomas. Šiose nedidelėse molekulėse slypi informacija apie mūsų paveldimas savybes, apie kilmę, ar net mūsų polinkius sirgti įvairiomis ligomis. Tačiau tą informaciją reikia iššifruot... >>
skaityti
(
(
