Bostone vykstančioje Eksperimentinės biologijos konferencijoje buvo pristatytos miniatiūrinio dydžio žmogaus kepenys, sukurtos naudojant trimačio biospausdinimo technologiją, praneša NewScientist.com. >>
skaityti
Biomedicinos mokslininkams iš Masačiusetso bendrosios ligoninės, Haraldo Otto laboratorijoje veikiančioje regeneracinės medicinos centre, pavyko užauginti visas savo funkcijas atliekantį inkstą ir sėkmingai transplantuoti jį į žiurkės organizmą, praneša NewScientist.com. >>
skaityti
Šveicarų mokslininkai sukūrė metodą, kuris nanodaleles paverčia pagalbiniais antikūnais, leidžiančiais greičiau išvalyti organizmą nuo virusų ir įveikti ligą. >>
skaityti
Dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančios JAV klinikos per metus uždirba iki 100 milijonų dolerių iš to, kad pasaulį išvysta kliento pageidaujamos lyties mažyliai. Manoma, kad per metus atliekama 4-6 tūkstančiai tokių operacijų, rašo „Tages anzeiger“. >>
skaityti
Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, turėdama omenyje Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didesnę nei Mėnulyje gravitaciją ir smėlio audras. Tad kaip spręsti šią problemą? >>
skaityti
Lietuvos chemikai mėgdžioja gamtą, sintetindami keistos struktūros nanošepetukus. Tai ypatingi polimerai, kuriais galima pasinaudoti pačiais įvairiausiais tikslais: pavyzdžiui, norint įnešti į mūsų ląsteles įvairius DNR fragmentus paveldimoms ligoms gydyti, padėti medikams išspręsti implantų atmetimo reakcijas arba itin sumažinti trintį. >>
skaityti
Vaisinės muselės Drosophila genetinis kodas buvo pakeistas taip, kad gamintų gamtoje nerandamus baltymus. Toks proveržis gali reikšti naujų arba „pagerintų“ gyvybės formų kūrimą sparčiai besivystančioje sintetinėje biologijoje. >>
skaityti
Neuromokslininko manymu, vienintelis būdas iš tikrųjų perprasti, kaip veikia smegenys, yra jas sukurti ir kruopščiai ištirti įvairiausiais eksperimentais. >>
skaityti
Paruošiamosios klasės mokinys Reubenas Blake’as po atostogų vėl grįžo į mokyklą, tačiau jo dvynei seseriai teks palaukti dar penkerius metus, kol ji galės pasekti brolio pėdomis. Nors jiedu yra dvyniai, jų gimimo datas skiria beveik penkeri metai. Kaip taip gali būti? >>
skaityti
Naujos biologijos kryptys, tarp jų sintetinė biologija, jau artimiausiais metais gali padaryti milžinišką įtaką žmogui ir apskritai gyvybės raidai mūsų planetoje, tačiau kartu kelia ir dar neregėtą pavojų. >>
skaityti
Olandų menininkė sukūrė ypatingai stiprią modifikuotą žmogaus odą ir vaizdo siužetą, kuriame užfiksuota, kaip jos nepramuša kulkos. Jalila Essaïdi su kolega ląstelių biologu Abdoelwaheb El Ghalbzouri iš šilko ir žmogaus odos pagamino tris kartus už kevlarą tvirtesnę medžiagą. >>
skaityti
Sparčiai tobulinama 3-D spausdinimo technologija jau gali gaminti ne tik plastiko kėdes ar įmantrios formos maistą, bet ir dirbtines kraujagysles. Tai svarbus žingsnis dirbtinių organų inžinerijoje. >>
skaityti
Biotechnologijų mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą – sėkmės atveju tai gali įvykti gal net po metų. Nors šios srities tyrimai žengia pirmuosius žingsnius, drąsesni svajotojai jau galvoja apie laboratorijose „auginamas“ dešreles ir kitus mėsos gaminius. Tiesa, bent jau kol kas sukurti dirbtinį jautienos žlėgtainį ar kiaulienos muštinį būtų problematiška. >>
skaityti
Nors šioje nuotraukoje matyti kažkas panašaus į varganai nupieštą ateivio portretą, iš tiesų tai – viena puikiausių kada nors sukurtų dirbtinių odų, kuriai nebaisios net kulkos. >>
skaityti
Jungtinei Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro ir Kalifornijos universiteto Los Andžele Chemijos ir biochemijos fakulteto (JAV) tyrėjų komandai pavyko sukurti naują neorganinį įtaisą, pavadintą „sinapsių įrenginiu“. >>
skaityti