Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Chemija

Šįkart tai rimta: pakartotas modifikuotas ir atnaujintas 1953-ųjų gyvybės atsiradimo eksperimentas - gali būti, jog reikia tik daugiau kantrybės ir kolboje užsimegs gyvybė (Video)

2017-04-20 (1) Rekomenduoja   (47) Perskaitymai (2192)
    Share

Jei per biologijos pamokas neišdykavote, bet klausėte mokytojo, tai tikriausiai pamenate pamoką apie klasikinį gyvybės atsiradimo eksperimentą. Tą kartą Čikagos universiteto doktorantas Milleris ir jo vadovas Nobelio premijos laureatas Urey’us paėmė dvi kolbas – į vieną įpylė šiek tiek vandens – tai turėjo atstoti pirmykštį vandenyną, o kitoje buvo ankstyvąją Žemės atmosferą sudariusių dujų mišinys – metanas, amoniakas ir vandenilio sulfidas.

Taip galėjo atrodyti pirmykštė Žemė, kurios sąlygos buvo imituojamos eksperimente
©NASA

Abi kolbos buvo sujungtos vamzdeliais, o elektros kibirkštimi imituotas žaibo išlydis. Vos po kelių dienų vanduo abiejose kolbose tapo žalsvai gelsvos spalvos, sudarydamas aminorūgščių, riebiųjų rūgščių, cukrų ir kitų organinių junginių mišinį.

Rodės, progresas nesustabdomas, tereikia šiek tiek palaukti ir gyvybė pati ims ropštis iš kolbų. Tačiau viskas pasirodė esą daug sudėtingiau. Panašūs tyrimai buvo tęsiami dar pusę šimtmečio, o gyvybė taip ir neatsirado.

Tuo metu buvo manoma, jog didžiausia problema slypi baltymuose. Buvo laikomasi nuostatos, jog visas ląstelių biochemines reakcijas – taigi, ir pačią gyvybę – katalizuoja fermentai (o tai ir yra baltymai).

Ir nors baltymai gaunami iš aminorūgščių, kurių visai nemažai buvo gauta eksperimentu metu, bėda ta, kad baltymų mūsų organizme yra milijonai ir kiekvienas iš jų – tarsi mažas stebuklas. Štai, kad ir kolagenas. Norint jį gauti, tinkama seka reiktų sudėlioti daugiau kaip tūkstantį aminorūgščių.

Dar daugiau – net jeigu atsitiktinai aminorūgštys ir susidėliotų į baltymą, jis būtų visiškai nenaudingas, jei baltymo nebūtų galima atgaminti. O tam reikalingos nukleorūgštys.

Taigi, paradoksali situacija: baltymai negali egzistuoti be nukleorūgščių, o jų veikla be baltymų yra netikslinga.

Mokslininkai tuomet priėjo akligatvį ir situacijos niekaip negalėjo paaiškinti. Buvo gūžčiojama pečiais ir klausiama – nejaugi abi medžiagos atsirado vienu metu, turėdamos vienintelį tikslą – paremti viena kitą?

Vis dėlto, tai buvo 1953 metais. Vėliau paaiškėjo, jog šimtus biocheminių reakcijų gali būti katalizuoti nebūtinai baltymai. Tai gali atlikti ir viena nukleorūgščių – ribonukleorūgštis (RNR).

Beje, tuo metu buvo manoma, kad nukleorūgštys susiformavo vėliau nei baltymai, dabar linkstama prie atvirkštinės įvykių versijos. Ir netgi iškelta hipotezė, jog RNR susiformavo iš katalizinę funkciją turėjusios savo pirmtakės. Kitaip tariant, manoma, jog kertinis gyvybės atsiradimo žingsnis buvo RNR atsiradimas.

Beje, per ilgus dešimtmečius buvo daugiau sužinota apie ankstyvąsias sąlygas žemėje. Pavyzdžiui Urey’us laikėsi prielaidos, kad tuometinė atmosfera buvo redukcinė, kurioje nėra laisvo deguonies, dabar gi, manoma, jog atmosfera buvo neutrali.

Taigi, atsižvelgiant į visą naują informaciją, eksperimentas buvo pakartotas dar kartą. Šiame variante buvo naudojamos daug sudėtingesnės sąlygos, tiksliau atitinkančios buvusias ankstyvoje Žemėje.

Kaip pagrindinė statybinė medžiaga buvo naudojamas formamidas – junginys turintis anglies, azoto, deguonies ir vandenilio atomų. Bene didžiausias šio eksperimento skirtumas tas, jog  be kitų sąlygų, eksperimentinis indas buvo nuolat veikiamas lazerių ir supurtomas, taip imituojant meteoritų smūgius ir nuolatinius ugnikalnių išsiveržimus. Tai pasirodę esąs itin stiprus formamidą virsti RNR bazėmis katalizuojantis veiksnys.

Stebėtina, tačiau vykdant eksperimentą, ganėtinai greitai atsirado visai nemaža visų keturių RNR sudarančių bazių koncentracija. Mokslininkai neabejoja, jog tęsiant eksperimentą, ir pasiekus dar didesnę jų koncentraciją, bazės jungtųsi į RNR.

O kas būtų vėliau? Nejaugi šįkart galiausiai tikrai išsiropštų gyvybė? Juk remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, greičiausiai kaip tik taip ir susiformavo gyvybė. Taip ir šiuo atveju: atsiradus RNR, turėtų prasidėti sparti cheminė evoliucija, galiausiai atvesianti iki gyvybės.

Mokslininkai kol kas neskuba taip drąsiai spėlioti, nors ir neneigia, jog tai galimas scenarijus. Belieka tik kantriai laukti ir domėtis  tolimesne tyrimų eiga.

Plačiau su atliktu eksperimentu galite susipažinti Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America medžiagoje. 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(48)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(47)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Chemija
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

39(2)
34(6)
32(5)
29(7)
27(8)
26(1)
22(6)
22(0)
21(0)
19(1)