Apie | Visos naujienos | Straipsniai | RSS | Kontaktai | Ieškome autorių
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas »
Chemija
Cheminės reakcijos Cheminiai elementai Cheminiai junginiai ir medžiagos
Biochemija Fizikinė chemija Farmacija ir chemija
Cheminės jungtys Įrankiai ir technika chemijoje Idėjos ir išradimai
Medžiagų struktūra Chemija buityje Maisto chemija
Chemijos mokslo pasiekimai ir tendencijos
naujausi tik straipsniai skaitomiausi pagal diskusijas
Rubrikos naujienos
susiję iš visų kategorijų susiję iš kitų kategorijų tik šios kategorijos
(0) 2013-05-17
Astatis yra periodinės sistemos elementas, susidarantis natūraliai, tačiau Žemėje jo aptinkama mažiau už bet kurį kitą natūraliai susidarantį cheminį elementą. Mokslininkų vertinimu, Žemėje iš viso yra ne daugiau nei 28,35 gramo (uncija) astačio. Ilgą laiką šios cheminės retenybės fundamentalūs ypatumai mokslininkams nebuvo žinomi, tačiau CERN laboratorijos tyrėjams Šveicarijoje pagaliau pavyko praskleisti ir šios paslapties šydą. >> skaityti
(0) 2013-05-10
Vakar virš Australijos sušvito ugnies žiedas… Kad tokį sužadėtuvių proga padovanojus mylimajai! Bet ant piršto tokio žiedo neužmausi, o pasaulis, kuriame gyvename, materialus. Tačiau galbūt neįkainojamą žiedą įmanoma nukaldinti ir iš Žemėje egzistuojančio metalo? Ne iš nuvalkioto ir nusibodusio aukso, o iš… Kokia būtų pati brangiausia medžiaga, iš kurios būtų galima pagaminti sužadėtuvių žiedą? Tokį žiedą, kuris būtų stabilus, neradioaktyvus ir kurį būtų saugu (bent jau sveikatos prasme) mūvėti? Iš kokio cheminio elemento jis turėtų būti nukaldintas? Pasirodo, jis Žemėje nepaprastai retas, o vienas gramas gryno tokio metalo kainuotų 32 mln. JAV dolerių. Koks tai metalas? >> skaityti
(7) 2013-03-27
Kad pademonstruotų, kokia lengva yra "lengviausia pasaulyje kieta medžiaga", Džendziango universiteto (Zhejiang University, Kinija) mokslininkai publikavo fotografijas, kuriose medžiagos gabalus išlaiko trapūs žiedų kuokeliai. >> skaityti
(0) 2013-03-21
Singapūro nacionalinio universiteto tyrėjų grupė mėgino išsiaiškinti, kaip deimantas ir grafenas sąveikaus aukštoje temperatūroje. Eksperimente buvo panaudotas ir vanduo. Analizuojant tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tyrėjams netikėtai pavyko vandeniu subraižyti deimanto paviršių. >> skaityti
(0) 2013-03-18
Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė. >> skaityti
(6) 2013-02-04
Praėjus trims milijardams metų nuo to laiko, kai negyvosios gamtos elementai pirmą kartą virto gyvybe, laboratorijoje pavyko susintetinti junginį, kuris elgiasi labai panašiai į gyvą sutvėrimą, rašo wired.com. >> skaityti
(33) 2013-01-15
Gyvybės kilmė – viena iš didžiausių mokslo paslapčių. Kaip negyvas molekulių mišinys transformavosi į gyvą organizmą? Koks mechanizmas lėmė tokią permainą? >> skaityti
(16) 2013-01-11
Kažkokia tiesiogine prasme trenkta, tąsi masė, pavadinimu „Tech 21“, kuria apsimuturiavęs pirštą ar kurią nors kitą kūno dalį gali nesibaiminti net plaktuko smūgio. Kodėl tokia medžiaga buvo pristatyta elektronikos ir technologijų parodoje „CES 2013”? Nes tai gali būti ideali idėja visokiausių asmeninių (ir ne tik) išmaniųjų (ir nelabai) įrenginių (ir ne tik) apsaugai. >> skaityti
(29) 2012-12-31
Maisto priedų mūsų maiste gausu. Jau esame įpratę prie gausybės „E“ raidžių ant gaminių pakuočių. Jos žymi tiek mums puikiai žinomą ir po E–330 kodu besislepiančią citrinų rūgštį, tiek ir potencialiai kenksmingus maisto priedus. >> skaityti
(4) 2012-12-12
Kaip atrodo 315 mlrd. dolerių aukso luitais? Chemijos profesorius Martynas Poliakoffas, technologijos.lt skaitytojams jau pažįstamas iš keleto kitų filmuotų siužetų apie įdomius cheminius elementus, kartu su operatoriumi Brady Haranu buvo įleisti į aukso luitų prigrūstą Anglijos banko saugyklą, rašo guardian.co.uk. >> skaityti
(6) 2012-10-19
Į faktus apie savaiminį užsiliepsnojimą dažnai numojama ranka. Dažniausiai dėl to, jog istorijos apie savaiminį žmogaus užsiliepsnojimą dažnai priskiriamos iš piršto laužtų konspiracinių-sąmokslo teorijų kategorijai. Tačiau egzistuoja ne tik žmonių savaiminis užsiliepsnojimas. Pavyzdžiui, yra nufilmuota, kaip nei iš šio, nei iš to užsiliepsnoja vatos gniužulėlis, suvilgytas keletu tubelių „Super Glue“ klijų. >> skaityti
(0) 2012-10-15
Šių metų Nobelio chemijos premija skirta amerikiečiams biochemikams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už ląstelių receptorių tyrimus. Kuo jie tokie svarbūs mokslui ir žmonijai, kad nusipelnė garbingiausio mokslo srities įvertinimo? >> skaityti
(0) 2012-10-10
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje trečiadienį atiteko amerikiečiams mokslininkams Robertui Lefkowitzui ir Brianui Kobilkai už proveržį sukėlusius tyrimus, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką, pranešė Nobelio komitetas. >> skaityti
(1) 2012-10-02
Grupė mokslininkų iš Japonijos paskelbė, kad galų gale susintetino periodinės cheminių elementų lentelės 113 elementą, dar vadinamą ununtrijumi, rašo latimes.com. >> skaityti
(4) 2012-09-25
Plimuto universiteto profesorius Rojus Louris (Roy Lowry) padarė įspūdingo cheminio eksperimento vaizdo įrašą ir įkėlė jį į svetainę „Youtube.com“. Kam? Kad nepatyrę chemijos entuziastai šiukštu nesugalvotų užsukti indo su skystu azotu. Jei taip nutiks, įvyks didžiulis „buuum!“. R. Louris 1,5 tūkst. stalo teniso kamuoliukų ir „aktų salę“ kaip laboratorinio bandymo vietą pasirinko neatsitiktinai :) >> skaityti
Metai: visi 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007
[1-15] 16-30 31-45 46-60 61-75 76-90 91-105 106-120 >>