Teksaso A & M universiteto mokslininkams atsitiktinai genetiškai sukūrus skraidančių viščiukų veislę 2005 metais, universiteto žemės ūkio padalinys pareikalavo, kad jie sunaikintų eksperimentų užrašus ir patį viščiuka.
Astatis yra periodinės sistemos elementas, susidarantis natūraliai, tačiau Žemėje jo aptinkama mažiau už bet kurį kitą natūraliai susidarantį cheminį elementą. Mokslininkų vertinimu, Žemėje iš viso yra ne daugiau nei 28,35 gramo (uncija) astačio. Ilgą laiką šios cheminės retenybės fundamentalūs ypatumai mokslininkams nebuvo žinomi, tačiau CERN laboratorijos tyrėjams Šveicarijoje pagaliau pavyko praskleisti ir šios paslapties šydą. >>
skaityti
Vakar virš Australijos sušvito ugnies žiedas… Kad tokį sužadėtuvių proga padovanojus mylimajai! Bet ant piršto tokio žiedo neužmausi, o pasaulis, kuriame gyvename, materialus. Tačiau galbūt neįkainojamą žiedą įmanoma nukaldinti ir iš Žemėje egzistuojančio metalo? Ne iš nuvalkioto ir nusibodusio aukso, o iš… Kokia būtų pati brangiausia medžiaga, iš kurios būtų galima pagaminti sužadėtuvių žiedą? Tokį žiedą, kuris būtų stabilus, neradioaktyvus ir kurį būtų saugu (bent jau sveikatos prasme) mūvėti? Iš kokio cheminio elemento jis turėtų būti nukaldintas? Pasirodo, jis Žemėje nepaprastai retas, o vienas gramas gryno tokio metalo kainuotų 32 mln. JAV dolerių. Koks tai metalas? >>
skaityti
Kaip atrodo 315 mlrd. dolerių aukso luitais? Chemijos profesorius Martynas Poliakoffas, technologijos.lt skaitytojams jau pažįstamas iš keleto kitų filmuotų siužetų apie įdomius cheminius elementus, kartu su operatoriumi Brady Haranu buvo įleisti į aukso luitų prigrūstą Anglijos banko saugyklą, rašo guardian.co.uk. >>
skaityti
Grupė mokslininkų iš Japonijos paskelbė, kad galų gale susintetino periodinės cheminių elementų lentelės 113 elementą, dar vadinamą ununtrijumi, rašo latimes.com. >>
skaityti
Plimuto universiteto profesorius Rojus Louris (Roy Lowry) padarė įspūdingo cheminio eksperimento vaizdo įrašą ir įkėlė jį į svetainę „Youtube.com“. Kam? Kad nepatyrę chemijos entuziastai šiukštu nesugalvotų užsukti indo su skystu azotu. Jei taip nutiks, įvyks didžiulis „buuum!“. R. Louris 1,5 tūkst. stalo teniso kamuoliukų ir „aktų salę“ kaip laboratorinio bandymo vietą pasirinko neatsitiktinai :) >>
skaityti
Notingemo universiteto (Jungtinė karalystė) chemikų kolektyvas išleido naują pažintinį filmuką apie vieną iš radioaktyviųjų cheminių elementų – americį: sidabriškai baltą metalą, kuris tamsoje švyti. Anot jų, americis – bene vienintelis transuraninis elementas, kurio galima rasti daugelyje darbo biurų ar kitose (taip pat ir gyvenamosiose) patalpose. Americį pirmieji susintetino amerikiečiai ir šią paslaptį sugebėjo išlaikyti maždaug vienerius metus. Nors NASA ... >>
skaityti
Su vienu iš didžiųjų periodinės lentelės nenuoramų – ličiu – jau susipažinome. Tačiau kalbant apie periodinių elementų reaktyvumą, litis – tik nekalta avelė, kurią dujinio pavidalo monstras, pavadinimu fluoras, surytų su visais rageliais ir kanopėlėmis. Surytų liepsnose. Taip, tai – tas pats fluoras, kurio yra kai kuriose dantų pastose. Niekai! Fluoras yra toks pavojingas, jog laikomas ypatingoje taroje. Taigi, šįkart – pažintis su chemiškai pačiu aktyviausi... >>
skaityti
Olimpicenas, žinoma, nėra periodinės lentelės cheminis elementas. Tačiau kodėl neperžengus rėmų? Juoba, jog per artimiausius ketverius metus vargu ar pasitaikys geresnė proga susipažinti su šia tik ką atrasta medžiaga – olimpinė karštinė vis dar pačiame įkarštyje… Bet kai apie šiomis dienomis įgristi galinčius olimpinius dalykus prabyla kultinis Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) chemikų kolektyvas, tai… Tai kas gi tas olimpicenas ir kuo jis ypatingas,... >>
skaityti
Ličio jonų baterijos – toks paplitęs ir savaime suprantamas dalykas, jog apie litį pradedi manyti kaip apie taikų, nekaltą, klusnų metalą, kuris nė musės nenuskriaustų. Tačiau iš tikrųjų viskas yra kitaip. Iš tiesų su ličiu elgtis reikėtų labai atsargiai, nes tai – vienas aršiausių ir reaktyviausių cheminių elementų periodinėje D. Mendelejevo lentelėje. Vienas chemikas yra pareiškęs, jog jei litį uždegtumei, jį užgesinti būtų neįmanoma… >>
skaityti
Tęsiame pažintinį ciklą su periodinės lentelės cheminiais elementais. Šįkart akiratyje atsidūrė galis – metalas, kuris išties gali. Gali nustebinti. Nustebinti pirmiausiai tuo, jog, suspaudus ir palaikius delne, jis pradeda lydytis ir virsta skysčio balute. Tačiau tai – ne vienintelis šio nepelnytai nuvertinto periodinės lentelės cheminio elemento triukas. >>
skaityti
Chemikai uraną pusiau juokais, pusiau rimtai vadina Mendelejevo lentelės baubu. Tačiau jei uranas – baubas, tai plutonis – periodinės lentelės Hanibalas Lekteris. Ne veltui jis tituluojamas pavojingiausiu pasaulyje cheminiu elementu. Ką ten kalbėti, jog plutonio neperpjaus joks metalo pjūklas. Mūsų organizmų, kaip ir bet kurie kiti gyvų organizmų, atsparumas plutoniui lygus apskritam nuliui. Tad juokai su plutoniu – menki. >>
skaityti
Helis – ne tik antras pagal paplitimą visatoje cheminis elementas po vandenilio (nors Žemėje helio – labai nedaug, o mūsų planetoje natūraliai jis susidaro tik kaip mineralų radioaktyvaus skilimo produktas). Helį galima pavadinti ramiausiu, sunkiausiai išmušamu iš vėžių ir labiausiai į chemines reakcijas nelinkusiu periodinės lentelės elementu, kuris buvo atrastas ne Žemėje, o Saulėje, kuris nenuilstamai veržiasi tik aukštyn, ir kurio įkvėpus, žinia, juokingai sup... >>
skaityti
Rusijos mokslininkai sėkmingai pakartojo eksperimentą, kurio metu susintetintas 117-asis cheminis elementas. Tai atvėrė kelią formaliam jo įtraukimui į periodinę lentelę. >>
skaityti
Tarptautinė Grynosios ir Taikomosios chemijos sąjunga (angl. k. IUPAC) paskelbė pavadinimus dviems naujausiems periodinės lentelės elementams: „Flerovium“ (Fl) ir „Livermorium“ (Lv). >>
skaityti
Du Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininkai įsigudrino vandenilį paversti metalu. Išmanantiems chemija galbūt iš pirmo žvilgsnio pasirodys – anoks čia stebuklas! Juk iš esmės vandenilis, kuris priskiriamas šarminių metalų grupei, tam tikromis sąlygomis turėtų pasižymėti metalo savybėmis. Tiesa, to pademonstruoti su cheminiu elementu, kurio visatoje yra daugiausiai, kol kas dar niekam nėra pavykę. >>
skaityti