Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
(1) 2017-07-25 -3
Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.
Rubrika: Fizika
(3) 2017-07-21 35
Jei tai nuskambėjo kaip makabriškas būdas baigti savo dienas, nusiraminkite, straipsnis ne apie tai ką pagalvojote. Ir tai tikrai ne senoji medicina gerinanti virškinimą ar žadanti suteikti akinančią šypseną iš praeito amžiaus pradžios reklamų. Urano stiklas yra gaminys turintis „magiškų savybių“. Ir gal net kartais jį vartėte savo rankose kaip gražiai atrodantį stiklo gaminį. Tik nežinojote kas tai yra.
(2) 2017-07-13 30
Fantastiniuose filmuose bei pasakojimuose dažnai susiduriama su kelionėmis laiku. Vis dėlto realybėje tai yra įgyvendinama daug paprasčiau, nei manote.
Rubrika: Fizika
(6) 2017-07-12 21
Kinų mokslininkams ką tik pavyko padaryti tai, apie ką žinome tik iš mokslinės fantastikos filmų. Jie pirmą kartą sėkmingai teleportavo objektą į Žemės orbitą. Nepaisant to, koks didelis šis pasiekimas, mokslininkai jo nėra linkę sureikšminti – reikia dairytis kur kas toliau nei mūsų planetos apylinkės.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-07-12 8
Kinijos mokslininkai sėkmingai teleportavo fotoną iš Žemė į palydovą, skriejantį 500 km aukštyje. Šis darbas – esminis žingsnis link pasaulinio masto kvantinio interneto.
(0) 2017-07-09 12
Didžiojo hadronų greitintuvo LHCb eksperimento fizikai pranešė apie pirmojo dukart žavingojo bariono — Ξ cc++ – atradimą. Šią dalelę sudaro du sunkūs žavingieji (c) kvarkai ir vienas aukščiausiasis (t). Nors tokių objektų egzistavimą kvarkų teorija numato, šią dalelę pavyko aptikti tik po ilgų paieškų. Mokslininkai apie tai papasakojo praėjusią savaitę Venecijoje prasidėjusioje aukštųjų energijų fizikos konferencijoje EPS. Trumpai apie tai rašoma CERN pranešime spaudai.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-07-05 0
Dėl Žemės sukimosi kasdien dangaus skliaute panašia trajektorija judanti Saulė lėmė tai, kad pirmasis laiką skaičiuojantis prietaisas buvo Saulės laikrodis. Jis fiksavo ryškiausios dangaus žvaigždės judėjimą.
(1) 2017-07-04 24
Lozanos politechnikos instituto (EPFL) tyrėjai meta iššūkį fundamentaliam dėsniui – jie atrado, kad bangolaidinėse sistemose gali būti saugoma daugiau elektromagnetinės energijos, nei manyta anksčiau. Šis atradimas galės būti panaudotas telekomunikacijoje.
Rubrika: Fizika
(9) 2017-07-02 48
Earl Marmar, dalyvaujantis MIT Alcator C-Mod tokamako termobranduolinės sintezės projekte, sako, kad termobranduolinė sintezė tiekti energiją elektros tinklams galėtų jau nuo 2030-ųjų — tai yra, jei tyrimai bus vykdomi agresyviai.
(0) 2017-07-02 38
Kompanija Astrobotic, viena iš Google Lunar X Prize konkurso dalyvių, pasirašė sutartį su komunikacijų kompanija ATLAS Space Operations, pagal kurią Astrobotic Mėnulio misijoje bus įdiegta lazerinių komunikacijų įranga.
(0) 2017-06-29 21
Rengiamas naujoviškas būdas pašalinti sugedusius nebeveikiančius palydovus iš orbitos, kad jie nekeltų grėsmės kitiems: magnetinis traukiantis spindulys.
(0) 2017-06-28 11
Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN asociuotąja nare. Kokia to nauda?
Rubrika: Fizika
(1) 2017-06-21 -2
Mums, paprastiems mirtingiesiems, šviesos greitis atrodo labai didelis – paspaudi jungiklį ir kambarys apšviestas, nespėjus nė mirktelėti. Net apie apie Žemę šviesa per sekundę spėja beveik aštuonis kartus apskrieti. O ir Einšteinas kažką užsiminęs apie šviesos greitį yra. Bet mums gi vis negana. Kas būtų, jeigu šviesa būtų greitesnė?
(0) 2017-06-20 27
Šiandieninės raketos yra varomos cheminėmis reakcijomis, kurios yra labai neefektyvios. Alternatyva šiai technologijai yra joniniai varikliai, bet juos riboja elektrą generuojančių Saulės baterijų efektyvumas.
(0) 2017-06-16 10
Kinijos mokslų akademijos fizikai pranešė apie pirmuosius mokslinius kvantinio ryšių palydovo QUESS rezultatus. Aparatu susieti fotonai sklido rekordiškai toli, daugiau nei 1200 kilometrų — tai 12 kartų daugiau nei ankstesniuose eksperimentuose. Eksperimentas dar kartą patvirtino, kad susietos dalelės pažeidžia lokalumą. Vėliau planuojama kvantiniu palydoviniu ryšiu susieti Vieną ir Pekiną bei atlikti kvantinės teleportacijos eksperimentus. Tyrimas publikuotas žurnale Science ir pateko ant naujojo numerio viršelio.
(14) 2017-06-15 34
Tai matome fantastiniuose filmuose, tai gali atima žadą, tačiau dažnai tai tik pasakos, kurios rimtai neapgalvojamos: kelionės laiku. Galime galvoti vienaip, ar kitaip, tačiau dar praėjusiose pabaigoje pasirodžiusios teorijos, kurias šiame technologijų amžiuje galime patikrinti, mums gali padėti atsakyti į šį klausimą, kuris žavi mums visus: ar įmanoma keliauti laiku?
Rubrika: Fizika
(2) 2017-06-09 29
Nors rezultatų patikimumas dar tik 99,95%, tačiau fizikai jau drąsiau žvalgosi už Standartinio modelio ribų
Rubrika: Fizika
(1) 2017-06-01 3
Tarptautinė mokslininkų grupė išsiaiškino, kad apšvitinus organines molekules intensyviais rentgeno spinduliais, randasi mikroskopiniai juodųjų bedugnių analogai. Šis atradimas padės tiksliau išsiaiškinti sudėtingų molekulių ir biologinių medžiagų struktūrą. Tyrimas publikuotas žurnale Nature.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-06-01 14
Antimedžiaga mūsų Visatoje – retenybė. Bet Visata yra neįtikėtinai didelė, o tokioje didelėje erdvėje retenybę dedant prie retenybės galima gauti ganėtinai įspūdingus skaičius. Štai vien mūsų galaktiką nepaliaujamai skrodžia spinduliuotė, kuri susidaro dėl to, kad elektronai anihiliuojasi su savo partneriais iš „antipasaulio“ – pozitronais.
(2) 2017-05-30 70
Technologijų progresas dažniausiai laikomas judėjimu į priekį – tačiau kartais technologijos pakeičia kursą į praktiškai priešingą kryptį. Vienas iš įdomiausių tokio reiškinio pavyzdžių – Damasko plieno kardai.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-05-30 25
Fizikos fakulteto mokslininkų tyrimas, paskelbtas naujausiame žurnalo The Journal of Physical Chemistry Letters numeryje, susilaukė išskirtinio dėmesio. Jis buvo įtrauktas į specialią vedamojo skiltį Spotlights kaip viena ryškiausių leidinio publikacijų.
Rubrika: Fizika
(2) 2017-05-29 -13
Naujaisiais „jojo“ praminti suktukai „Fidget spinner“ netikėtai išpopuliarėjo visame pasaulyje, jų paklausa išaugusi ir Lietuvoje. Tačiau kodėl šie žaislai žmonėms taip patinka? Į šį klausimą gali padėti atsakyti fizika.
Rubrika: Fizika
(2) 2017-05-26 2
MIT fizikai sukūrė naują pastos tipą, tinkamą būsimų gaminių formų programavimui. Priklausomai nuo apdirbimo, šie lakštai vandenyje keičia formą: iš plokščių „ruošinių“ gaunami makaronai, kanoli, rotini („spiralės“) ir kitos žinomos formos. Pasak autorių, naujas pastos gaminimo būdas padės optimizuoti pristatymo išlaidas – įprastų formų pastos pakuotėse >67% tūrio užima oras. Apie kūrinį mokslininkai papasakojo Skaičiavimo technikos konferencijoje Denveryje, trumpai apie jį pranešama MIT pranešime spaudai.

Rubrika: Fizika
(2) 2017-05-25 29
Tikriausiai visiems iki skausmo žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?
Rubrika: Fizika
(0) 2017-05-18 49
Pamirškite kurą srebiančius reaktyvinius lėktuvus. Jau nedaug trūksta iki orlaivių, galinčių kilti nuo žemės iki kosmoso paribio ir naudojančio vien orą ir elektrą.
(0) 2017-05-17 34
Pirmą kartą kvantinės mechanikos istorijoje mokslininkams pavyko perduoti nespalvotą atvaizdą, nepersiuntus jokių fizinių dalelių. Šį fenomeną galima paaiškinti Zeno efektu, tuo pačiu, kuris teigia, kad pats judėjimas yra neįmanomas.
Rubrika: Fizika
(1) 2017-05-11 15
Kad kvantiniai kompiuteriai veiktų, juos reikia gerokai atvėsinti. Tyrėjų sukurtas mažutis nanošaldytuvas kubitus atšaldo pakankamai, kad šie galėtų funkcionuoti.
Rubrika: IT
(7) 2017-05-10 28

Miršta visi ir viskas. Daugeliui tai atrodo kaip vienintelė absoliuti visatos tiesa: augalai ir gyvūnai pūva ir ỹra, žvaigždės sprogsta ir temsta, planetos sutrupa ar sudega, ir net juodosios bedugnės išgaruoja. Iš tiesų, net pačius atomus, sudarančius viską, ką regime visatoje, sutrupina marširuojančio laiko kaustyti batai…

O kaip šviesa? Ar ji gali pranykti, ar egzistuos amžinai?
Rubrika: DUK
>> Senesni įrašai

Portalo rubrikos

Akiratis
Laisvalaikis
Pasidaryk pats
Patarimai
į