Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
2018-11-13 23
Dalelės dažniausiai vaizduojamos kaip idealūs rutuliukai. Tačiau šis estetiškai patrauklus įsivaizdavimas kertasi su kvantinės fizikos dėsniais. Visgi elektrono formos „sugadinti“ kol kas
(9) 2018-11-12 19
Tikriausiai nesuklysime manydami, kad absoliuti dauguma automobilių gatvėse yra plieniniai. Plienas yra tvirta, ilgaamžė medžiaga, puikiai tinkanti automobilių kėbulams gaminti. Tačiau jo vietą po truputį užima aliuminis. Jis yra lengvesnis ir nerūdija, bet ar tikrai turi tik pliusus?
(8) 2018-11-11 22
Leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „LiveScience.“
(13) 2018-11-09 133
Nors visiems yra žinoma, kad saulės energija yra gausus ir atsinaujinantis energijos šaltinis, bet jis turi labai rimtą trūkumą. Vis dar nėra jokio pigaus, veiksmingo ir ilgalaikio sugeneruotos energijos saugojimo būdo. Ši problema gana ilgai kankino saulės energetiką, tačiau tai gali pasikeisti, kadangi pasiūlytas itin intriguojantis būdas, kaip išsaugoti saulės energiją.
2018-11-05 3
„McLaren Speedtail“ - tai įspūdingas legendinio F1 palikuonis. Šis trivietis superautomobilis turės 1000 arklio galių, iki 300 km/h įsibėgės per 12,8 s, o maksimalus greitis sieks 403 km/h. Tai - greičiausias visų laikų „McLaren“ automobilis su valstybiniais numeriais. Tačiau tokių rodiklių nepasieksi nepriėmęs keistų sprendimų - „Speedtail“ gale rasite porą eleronų, pagamintų iš lankstaus anglies pluošto. Kam ir kaip jie pagaminti?
(7) 2018-11-05 32
Mokslininkai eksperimentais patvirtino, kad egzistuoja nauji ir keisti urano junginiai. Ir jau prognozuojama, kad kai kurie naujieji junginiai netgi galėtų demonstruoti superlaidumo savybes esant kambario temperatūrai.
2018-11-05 11
Kai įsipilate vandens į stiklinę, tikriausiai galvojate, kad tai paprasčiausias, niekuo neišsiskiriantis vanduo – tačiau kiekvienoje stiklinėje galima rasti dvi H2O rūšis. Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad šios dvi vandens rūšys turi gan skirtingas chemines savybes.
2018-11-03 16
Higgso bozonas galėjo sulaikyti jauną visatą nuo virtimo juodosiomis skylėmis.
2018-11-02 54
Anglies pluoštas yra viena įspūdingiausių medžiagų, kuri pasižymi neįtikėtinu lengvumu bei stiprumu. Todėl anglies anglies pluoštas yra naudojamas nuo dviračių iki pačių pažangiausių automobilių ir orlaivių gamybos. Bet ar anglies pluoštas galėtų duoti dar daugiau naudos ir atlikti svarbų vaidmenį saugant energiją? Viena mokslininkų grupė ištyrė tokias anglies pluošto galimybes ir teigia, kad kruopščiai parinktos medžiagos formos iš tiesų pasižymėti reikiamomis elektrocheminėmis savybėmis ir praktiškai visas automobilis taptų baterija.
(1) 2018-10-31 7
Vanduo yra permatomas. Permatomas ledas kartais padengia ir asfaltą - juoduoju ledu vadinamas reiškinys yra labai pavojingas vairuotojams. Tai kodėl tada namie šaldiklyje sušaldytas vanduo tampa ne permatomu, o baltu kubeliu?
 
(2) 2018-10-30 8
Paskutinė spalio savaitė pasitiko mus pirmu sniegu, - o tai primena, kad artėja laikas, kai jau ir galėsime (ar būsime priversti) čiuožinėti ant ledo. Bet ar kada nors susimąstėte, kodėl ledas yra slidus? Kiekvienam tai atrodo tarsi natūralu - tačiau ar sugebėtumėte tai paaiškinti moksliškai?
2018-10-30 41
Norint pagaminti 1 toną tradicinio, pasaulyje populiariausio betono rišamosios medžiagos – portlandcemenčio – į aplinką išsiskiria iki 1 tonos anglies dioksido (CO₂). Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje cemento pramonė yra atsakinga už 7 proc. viso per metus išmetamo anglies dioksido kiekio. Atsižvelgdami į tai, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ėmė ieškoti būdų, kaip tradicinį portlandcementį pakeisti kitomis rišamosiomis medžiagomis, ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
2018-10-25 46
Visai neseniai geriausi pasaulio mokslininkai paskelbė, kad jau netolimoje ateityje galime turėti labai rimtų problemų ir neužtenka vien tik sumažinti anglies dioksido išmetimus – reikia pradėti jį aktyviai šalinti iš atmosferos. Kaip tą daryti?
Pasiūlymų yra įvairių, bet „MIT“ inžinierių variantas turbūt nustelbia visus. Mokslininkai skelbia sukūrę medžiagą, kuri gali ne tik ore esančią anglį pagauti ir susiurbti, bet ją panaudoti, kaip „maistą“. Naujoji medžiaga maitinasi ore esančia anglimi, stiprėja ir netgi sugeba susitaisyti savo pažeidimus. Primena fantastiką, bet tai jau veikia.
2018-10-20 42
Pamirškite Higgsą: teoretikai atrado trūkstamą jungtį, paaiškinančią tamsiąją materiją, kas nutiko per Didįjį Sprogimą ir dar daugiau. Belieka šią dalelę surasti.
2018-10-20 42
Astronominiams stebėjimams labai svarbi teleskopo raiška – mažiausias išskiriamo objekto dydis. Kuo didesnis teleskopas, tuo geresnė jo raiška, bet didelius teleskopus statyti labai brangu. Viena naudinga alternatyva yra interferometrai – sistemos, apjungiančios keleto teleskopų gaunamą informaciją ir galinčios pasiekti tokią raišką, tarsi teleskopo dydis prilygtų atstumui tarp sujungtų teleskopų.
(5) 2018-10-19 19
Įprastinis kosmologijos modelis teigia, kad didžioji dalis Visatos medžiagos yra nematoma. Tamsioji materija telkiasi į halus, kuriuose formuojasi galaktikos, tačiau tamsūs halai yra pasklidę plačiau už regimąją materiją, todėl galaktikų centrinėse dalyse dominuoja įprasta medžiaga. Tai atsiliepia ir dujų bei žvaigždžių judėjimui galaktikose – arti centro judėjimą galima paaiškinti vien regimosios materijos kuriamu gravitaciniu lauku, bet pakraščiuose tos gravitacijos nebeužtenka.
(1) 2018-10-16 5
Kartais malonu paskaityti surastą ir labai seną knygą. Nors jos dažnai būna ne geriausios būklės, jų turinys vis tiek gali būti įdomus ir viliojantis. Tik kodėl jų puslapiai dažnai būna tokie geltoni, net kai knygos būna laikomos švarioje lentynoje?
2018-10-09 8
Tampa gana akivaizdu, jog klimatas šyla ir žmonija į atmosferą išmeta vis didesnius kiekius anglies dioksido. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip iš atmosferos surinkti anglies dioksidą ir siūlomi įvairūs būdai ką su juo daryti: laidoti po žeme, įterpti į betoną, paversti į nanovamzdelius ar net anglies dioksidą panaudoti energijos gamybai. Dabar MIT mokslininkai rado dar vieną būdą, kaip pakartotinai panaudoti šį nepageidaujamą elementą – kurti ličio-anglies dioksido baterijas.
(3) 2018-10-07 30
Ar galėtų gyvybės atsiradimą paaiškinti kvantinė mechanika? Ir jei taip, ar yra kvantinių algoritmų, kurie galėtų užkoduoti pačią gyvybę?
(5) 2018-10-07 82
Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.
2018-10-05 12
Mes gerai pažįstame vandenį - be jo tiesiog neišgyventume. Jis gali būti kietas, kai sušąla į ledą, skystas kai jį geriame ar dujinis, kai virsta garais. Bet ar žinote, kokia yra tikroji garų spalva? Tik nesakykite, kad balta.
(7) 2018-10-04 46
Naujo metalo lydinio kūrėjai tikisi, kad puikiomis savybėmis pasižymintis „super“ magnis ras savo vietą tarp gerai žinomų medžiagų, kaip anglies pluošto ir aliuminio. Naujasis lydinys anksčiau buvo skirtas tik kariniams ir kosmoso pramonės įrenginiams, bet dabar jau matomos ir gerokai platesnės jo panaudojimo galimybės. Juolab, kad jis yra lengvesnis ir stipresnis nei aliuminis ir ne toks brangus, kaip anglies pluoštas.
(5) 2018-10-03 35
Nors termobranduolinės sintezės problemai daugiau nei pusšimtis metų, žmogus prie jos sprendimo dar tik artinasi. Kodėl taip nutiko ir ar spėsime parinkti raktą šiai reakcijai, kol neišnaudo
2018-10-03 12
Šių metų Nobelio fizikos premija buvo paskirta JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui ir prancūzui Gerard'ui Mourou bei kanadietei Donnai Strickland už lazerių tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.
2018-10-01 36
Fizikai tiksliai nežino, kas tai yra. Bet aišku, kad tai kažkokie kosminiai spinduliai — didelės energijos dalelė, iš kosmoso atskriejusi į Žemę šią perskrodusi ir nė nesustodama – tol
(24) 2018-09-27 28
Šiais metais Nyderlandų vyriausybė savo pramonę informavo, kad iki 2022 metų ji turėtų atsisakyti gamtinių dujų. Tad iškila natūralus klausimas: kuo gi jas pakeisti? Ir jaunieji tyrėjai iš Eidhoveno technologijų universiteto pasiūlė originalią išeitį – deginti geležį.
(9) 2018-09-26 10
Remiantis naujausia MIT studija, norint pasiekti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ateitį ir tą pasiekti už priimtiną kainą ir minimalų socialinį poveikį, būtina naudotis daugybe energijos šaltinių, o branduolinė energija privalo būti pagrindinė sudedamoji dalis.
MIT teigia, kad bandymas sukurti radikaliai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ekonomiką be branduolinių reaktorių kainuotų nuo dviejų iki keturių kartų daugiau, nei pasinaudojant branduoline energetika.
2018-09-24 38
Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai teigia, kad dėl paukščių akyse esančio specialaus baltymo jie įgauna tokių specifinių galių ir sugeba „matyti“ magnetinius Žemės laukus.
2018-09-24 23
Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. Kažin kodėl per šitiek metų tų gyvybės formų atstovai nepasirodė ir neištiesė rankos (ar nagų, čiuptuvų) žmonėms?
(1) 2018-09-23 27
Mums pažįstamos trys erdvės ir viena laiko dimensija galbūt nėra visas Visatą sudarančių dimensijų rinkinys. Egzistuoja ne vienas teorinis modelis, turintis papildomų matmenų, padedančių paaiškinti vieną ar kitą stebimą Visatos savybę.
2018-09-18 21
Plastiko atliekos greitu metu gali mums duoti itin daug naudos – Svonsio universiteto mokslininkai atrado būdą, kaip plastikines atliekas paversti į vandenilio degalus.
2018-09-18 8
Pradedant plastikiniais maišeliais ir baigiant ultra lengvais lėktuvų sparnais – polimerai mus supa visur. Šios molekulės yra ilgos atomų grandinės, chemiškai sujungtos ir naudojamos tokiems tikslams kaip visų mėgiamos organinės saulės energijos panelės. Polimerai mums tarnauja ir skysčio pavidalu: skirtumas tarp kečupo ir pomidorų padažo yra viso labo 0,5% ksantano dervos, kuri yra polimeras gaminamas iš cukraus. Nors ksantanas nėra lipnus, jo molekulės yra tokio ilgio, kad jos tarpusavyje susinarplioja į tinklą kur joms sunku judėti, kas ir nulemia kečupo tirštumą. Lygiai tas pats principas įgalina ir tokias technologijas kaip pvz. rašalinius spausdintuvus.
2018-09-13 32
Siekiant apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vandenilis turbūt yra pats geriausias pasirinkimas. Jam degant, išsiskiria didelis kiekis energijos, o pagrindinis šalutinis produktas tėra tyras vanduo. Visgi, didžiausia problema - kaip gauti kuo daugiau tyro vandenilio.
(14) 2018-09-12 60
Fizikos mokslų profesorius Paul‘as Dastoor‘as vadovauja pioneriniam naujo tipo pigių saulės elementų projektui ir teigia, kad ateityje įsigyti „žalios“ energijos bus taip pat paprasta, kaip, kad dabar įsigyjame mobiliojo ryšio planą.
2018-09-07 3
Kiek valandų? Koks atstumas iki artimiausios maisto parduotuvės? Ko gero tai vieni aktualiausių kasdienybės klausimų. Vienokiais ar kitokiais būdais nuolat kažką matuojame – žiūrime į laikrodį, sveriame prekes, tikriname kiek žingsnių nuėjome, ar neviršijame saugaus leistino greičio ir pan.
(5) 2018-09-04 45
Kieto būvio baterijos yra tarsi energetikos Šventasis Gralis ir su jomis dirba viso pasaulio mokslininkai. Šios baterijos užtikrina didesnį energijos tankį, greitesnį įkrovimą, mažesnį aušinimo poreikį – tai vien tik privalumai.
(10) 2018-09-04 32
Viena iš keisčiausių kvantinės fizikos prognozių yra kvantinis supynimas (angl. quantum entanglement) – dviejų dalelių savybių susietumas, kurį jos išlaiko nepriklausomai nuo atstumo. Turėdami dvi supintas daleles, kurių savybės nėra iš anksto žinomos, ir patraukę jas bet kokiu atstumu vieną nuo kitos, galime būti tikri, jog išmatavę (ir tokiu būdu užfiksavę) vienos dalelės savybes, iškart užfiksuosime ir kitos – šis ryšys perduodamas begaliniu greičiu.
2018-08-30 27
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad medžiaga, žinoma kaip niobio volframo oksidas, kurį sudaro mikroskopinės struktūros, leidžia ličio jonams judėti gerokai didesniu greičiu, nei tai užtikrina esamos technologijos. Ką tai reiškia praktiškai? Kad naujos kartos ličio jonų baterijos bus įkraunamos per kelias minutes, nebus linkusios į perkaitimą ir, kad šis atradimas gali būti rimtu pagrindu naujos ličio jonų technologijos masiniam vystymui.
2018-08-30 5
Vienos technologijų universiteto (Austrija) mokslininkai paskelbė, kad sukūrė gryniausio pasaulyje vandens lašą, rašo livescience.com.
(4) 2018-08-30 41
Tikriausiai jau esate girdėję apie žymiąją konkurenciją tarp dviejų elektros inžinerijos milžinų – Nikolo Teslos ir Thomo Edisono. Šių vyrų darbas pakeitė žmonijos gyvenimą. Tačiau kokie iš tiesų buvo šių dviejų vyrų santykiai?
(5) 2018-08-19 58
Norime, kad realybė būtų kuo realesnė. Tačiau toks noras, kad ir labai suprantamas, susidūręs su kvantine mechanika, regis, dūžta į šipulius. Bet gal dar ne viskas prarasta, gal visas kvant
(1) 2018-08-17 15
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos kažkodėl ėmėsi domėtis vorais. Kartu su Purdue Universiteto mokslininkai karinių pajėgų inžinieriai šiuo metu įtemptai tiria voratinklius. Manoma, kad sukauptos žinios labai pravers ateityje.
>> Senesni įrašai