Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
(2) 2017-05-26 2
MIT fizikai sukūrė naują pastos tipą, tinkamą būsimų gaminių formų programavimui. Priklausomai nuo apdirbimo, šie lakštai vandenyje keičia formą: iš plokščių „ruošinių“ gaunami makaronai, kanoli, rotini („spiralės“) ir kitos žinomos formos. Pasak autorių, naujas pastos gaminimo būdas padės optimizuoti pristatymo išlaidas – įprastų formų pastos pakuotėse >67% tūrio užima oras. Apie kūrinį mokslininkai papasakojo Skaičiavimo technikos konferencijoje Denveryje, trumpai apie jį pranešama MIT pranešime spaudai.

Rubrika: Fizika
(1) 2017-05-25 25
Tikriausiai visiems iki skausmo žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?
Rubrika: Fizika
(0) 2017-05-18 49
Pamirškite kurą srebiančius reaktyvinius lėktuvus. Jau nedaug trūksta iki orlaivių, galinčių kilti nuo žemės iki kosmoso paribio ir naudojančio vien orą ir elektrą.
(0) 2017-05-17 34
Pirmą kartą kvantinės mechanikos istorijoje mokslininkams pavyko perduoti nespalvotą atvaizdą, nepersiuntus jokių fizinių dalelių. Šį fenomeną galima paaiškinti Zeno efektu, tuo pačiu, kuris teigia, kad pats judėjimas yra neįmanomas.
Rubrika: Fizika
(1) 2017-05-11 15
Kad kvantiniai kompiuteriai veiktų, juos reikia gerokai atvėsinti. Tyrėjų sukurtas mažutis nanošaldytuvas kubitus atšaldo pakankamai, kad šie galėtų funkcionuoti.
Rubrika: IT
(7) 2017-05-10 28

Miršta visi ir viskas. Daugeliui tai atrodo kaip vienintelė absoliuti visatos tiesa: augalai ir gyvūnai pūva ir ỹra, žvaigždės sprogsta ir temsta, planetos sutrupa ar sudega, ir net juodosios bedugnės išgaruoja. Iš tiesų, net pačius atomus, sudarančius viską, ką regime visatoje, sutrupina marširuojančio laiko kaustyti batai…

O kaip šviesa? Ar ji gali pranykti, ar egzistuos amžinai?
Rubrika: DUK
(0) 2017-05-10 24


Tyrėjai galiausiai atsakė į 400 metų kamavusį klausimą: Kodėl buožgalvius primenantys, vadinamieji „Princo Ruperto lašai“, tokie stiprūs?
(2) 2017-05-09 10
Papildomi matmenys, kurie paprastai nepaveikia mums įprastų keturių matmenų, gali sušmėžuoti, stebint, kaip jie kelia bangas erdvėlaikyje.
(0) 2017-05-09 0
Automobilių sportas sudėtingas ir brangus, bet kelios mokslininkų komandos sugebėjo pakelti visą šį reikalą į naują lygmenį. Kelerius metus ruoštasi lenktynėms, kurių nė vienas plika akimi taip ir nepamatys: viskas vyko mikroskopo viduje ir bus matoma tik pasitelkus specialią įrangą. Tiesa, dar būtina paminėti, kad lenktynių trasa pagaminta iš aukso.
(1) 2017-05-05 18
Mėtinių saldainių daužymas garaže plaktuku neskamba kaip smagiausio vaizdo apibūdinimas, bet jis gali tapti kiečiausiu šiandien regėtu.
(3) 2017-05-04 24
Greitaeigės kameros yra ypatingai naudingos bandant sulėtinti vaizdą. Be abejo, šie įrenginiai gali gerokai pasitarnauti ir mokslo srityje. Eliasas Kristenssonas ir Andreasas Ehnas, mokslininkai iš Švedijos Lundo universiteto, pademonstravo greičiausią pasaulio kamerą.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-05-03 36
Kartą per metus TKS esantis įrenginys sugauna antihelio branduolį. Kas tai yra?
Rubrika: Fizika
(1) 2017-04-25 20
Fizikai teigia, kad informacija yra fundamentalesnis dalykas už materiją, energiją, erdvę ir laiką – problemos kyla, bandant išsiaiškinti, ką tai reiškia
Rubrika: Fizika
(1) 2017-04-25 12
Nors iš pirmo žvilgsnio elektros spragsėjimas ir neregima magnetinė trauka atrodo kaip skirtingi dalykai, jau maždaug 150 metų mokslininkai sutaria, kad abu šie dalykai iš esmės yra to paties fenomeno pasireiškimai.
Bet elektromagnetinis dvilypumas turi paslaptį – jei elektros laukais turi elektros krūvį, kodėl magnetiniai laukai neturi magnetinių krūvių? Dabar mokslininkai mano turį atsakymą.

Rubrika: Fizika
(0) 2017-04-25 4
Lipnia juosta plikų laidų izoliuoti dar greitai nenustosime, tačiau elektrai laidus plastikas, už kurio atradimą buvo suteikta Nobelio premija, gali suteikti galimybių, į kurias dabar žvelgiame kaip į tolimos ateities perspektyvas.
(1) 2017-04-19 1
Internete įvairūs namų sąlygomis atliekami eksperimentai yra gana populiarūs. Kai kurie entuziastai namuose atlieka ir gana sudėtingus bandymus, o kiti tenori pagaminti ką nors smagaus. Pavyzdžiui, vienas vyras pademonstravo, kaip mažas „Coca-Cola“ butelis gali virsti galinga raketa. Nors šio eksperimento namie kartoti nereikėtų, jis yra labai įdomus, o vaizdo įrašas - gana įspūdingas.
(0) 2017-04-18 21
Semdamiesi įkvėpimo iš augalų pasaulio, mokslininkai išrado elektrodą, kuris dabartines Saulės energijos kaupimo galimybes galėtų padidinti net 3 000 procentų.
(4) 2017-04-15 71
Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Išradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją.
Rubrika: Chemija
(0) 2017-04-13 0
Žaibai - tai įspūdingas ir įdomus gamtos reiškinys. Nors yra žmonių, kurie jų pagrįstai bijo, kiti kaip tik puola į lauką stebėti kaip tolėliau žaibai tranko žemę. Kita vertus, yra ir tokių, kurie žaibus bando filmuoti ir fotografuoti. Kartais tam naudojamas ir dronas, bet kas nutiktų, jei į mėgėjišką bepilotį orlaivį trenktų žaibas? Kaip tai patikrinti?
(5) 2017-04-13 -10
Rusijos valstybės korporacijos „Rostech“ įmonė „Švabe“ šiemet šiaurinio Archangelsko uostamiesčio apylinkėse išbandys lazerinę įrangą laivams, kuria galėtų prasiskinti kelią per Arkties ledynus, pranešė agentūra „Interfax“.
Rubrika: Fizika
(3) 2017-04-12 28
Tyrėjai JAV teigia laboratorijoje sukūrę neigiamos masės skystį… kas yra taip pat sunkiai suvokiama, kaip ir skamba.
Tai reiškia, kad, kitaip, nei bet kuris kitas žinomas fizinis objektas, stumiamas skystis greitėja atgal, o ne stūmimo kryptimi. Toks, tarkime taip, neįprastas elgesys gali mokslininkams papasakoti apie keistenybes, vykstančias juodosiose bedugnėse ir neutroninėse žvaigždėse.
Rubrika: Fizika
(2) 2017-04-07 78
Nuo pat 2004 metų, kai buvo atrastas grafenas, tūkstančiai mokslinininkų pradėjo intensyvias jo savybių ir panaudojimo galimybių studijas. Buvo prieita išvados, kad ši medžiaga galėtų tarnauti kaip puiki priemonė jūros vandeniui gėlinti. Vėliau sumanymas buvo sukritikuotas, o darbar aiškėja, kad skeptikai potencialiai praleido progą patylėti.
Rubrika: Apie gamtą
(1) 2017-04-06 16
Nuo mažens mes žinome, kad astronautai, gyvenantys ir dirbantys kosminėse stotyse, tiesiog sklando aplinkui tarsi visai neturėtų svorio. Daugelis mūsų svajoja kada nors patirti šią būseną, tačiau, reikia pripažinti, tai pavyks retam iš mūsų. Tuo tarpu pakilti lėktuvu jau nėra jokia keistenybė – skraido beveik visi. Todėl kyla klausimas – ar įprastame lėktuve mes sveriame mažiau?
(0) 2017-04-06 16
Vilniaus universiteto (VU) fizikai teoretikai atrado, kad šaltųjų atomų dujų debesėlyje dalelės gali judėti it veikiamos į visas puses iškart nukreipto magnetinio lauko. Tikimasi, kad ateityje šis atradimas prisidės prie naujų sukinių valdymo metodų kūrimo. Efektyvus sukinių perdavimas, valdymas ir nustatymas leistų kurti naujo tipo prietaisus, kurie galėtų būti efektyvesni ir greitesni už dabartinę elektroniką.
Rubrika: Fizika
(3) 2017-04-04 13
Bendros amerikiečių ir vengrų mokslininkų komandos manymu, paslaptingoji „tamsioji energija“, kaip manoma, sudaranti 68% visatos, gali visai neegzistuoti. Tyrėjai įsitikinę, kad standartinis visatos modelis neatsižvelgia į kintančią jos struktūrą, bet vos tai atlikus, tamsiosios energijos poreikis išnyksta. Komanda savo rezultatus publikavo Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.

(0) 2017-04-04 13
Jeigu kartkartėmis pasimėgaujate raudonuoju vynu, tačiau negalite pakęsti baltų staltiesių skalbimo dėl nuolat nukrentančių lašiukų, tai ši naujiena – kaip tik jums. Mokslininkas sukūrė tokį vyno butelį, iš kurio pilant į taurę paskutiniai gėrimo lašai kakliuko išore nenubėga, rašo livescience.com.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-04-02 17
Iš kur mes atsiradome? Kaip žmogaus gyvenimą veikia išoriniai procesai? Ar yra gyvybė kitose planetose? Kas laukia ateityje? Į tokius ir dar sudėtingesnius klausimus bando atsakyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN ir Europos kosmoso agentūros mokslininkai. Mokslininkai tikina, kad, kai darbas įdomus ir mėgstamas, jo negalima vadinti darbu. O Europos kosmoso agentūroje dirbantis lietuvis Marius Klimavičius svajoja, kad į Marsą pagaliau nukeliautų žmogus.
(3) 2017-03-31 -22
Išmušė saugiklius? Iš rozetės rūksta dūmai? Dažnas lietuvių auksarankis pasitikėdamas savo jėgomis imasi pats spręsti šias problemas, o ekspertai nesupranta tokio elgesio ir sako, kad dėl elektrikui sutaupytų 50 eurų po to tenka mokėti daug didesnę kainą.
Rubrika: Fizika
(2) 2017-03-30 82
Julicho mieste pastatyta ir iš Vokietijos kosmoso centro valdoma didžiausia iki šiol sukurta dirbtinė Saulė, susidedanti iš 149 didžiulių ksenono lempų, skirta toli gražu ne apšvietimui.
Rubrika: Fizika
(0) 2017-03-27 18
Balandžio 28 dieną mokslininkai pirmą kartą surengs molekulinių mašinų lenktynes. 100 nm važiavimas bus transliuojami tiesioginiame eteryje.
>> Senesni įrašai

Portalo rubrikos

Akiratis
Laisvalaikis
Pasidaryk pats
Patarimai
į