Bendrovė „Intel“ pagamino pirmąją pasaulyje optinę jungtį, sukurtą silicio mikroschemos pagrindu. Ši jungtis užtikrina duomenų perdavimą 50 Gb/s sparta, teigiama „Intel“ pranešime. >>
skaityti
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) dar tik pradeda žmonijai pateikti pirmuosius fundamentalius fizikos atradimus, tačiau fizikai jau dabar rezga dar grandioziškesnius projektus. Artimiausiuose jų planuose - 32km ilgio ir 6,7 milijardų dolerių vertės tiesinis greitintuvas, kurio statybų pradžia numatyta 2012 metams. >>
skaityti
Australijos mokslininkų sukurta kvantinė atmintis šiuo metu yra pati efektyviausia pasaulyje. Atmintis pagaminta iš specialaus kristalo, kuriame įmanoma sustabdyti ir valdyti lazerio spindulį sudarančius fotonus. >>
skaityti
Intriguojanti žinia, jog „Tevatron“ gretintuvo fizikams pavyko aptikti Higgso bozoną, greičiausiai nepasiteisins – bent jau tokio atradimo galimybę neigia JAV nacionalinės Fermi laboratorijoje dirbantys mokslininkai. >>
skaityti
Internetinėje erdvėje pasklido gandas, jog Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) konkurentas "Tevatron" sugebėjo aptikti Higgso bozoną, arba vadinamąją "Dieviškąją dalelę", kuri, kaip manoma, materijai suteikia masę. >>
skaityti
Buffalo universiteto mokslininkai sugalvojo būdą, kaip daryti įtaką biologinių sutvėrimų mąstymo procesui. Šiuo tikslu naudojamos įkaitintos magnetinės nanodalelės, kurios, prisitvirtindamos prie ląstelių membranų, galėtų keisti net žmogaus elgseną, teigia tyrinėtojai. >>
skaityti
Mokslininkai paskelbė eksperimentų rezultatus, kurie rodo, kad pagrindinė regimosios Visatos susėdamoji dalis, protonas, gali būti mažesnis nei manyta. >>
skaityti
Tarptautinė mokslininkių komanda iškėlė idėją, jog dviguba DNR makromolekulės spiralė - kertinis gyvybės Žemėje "akmuo" - savo stabilumui užtikrinti gali remtis kvantinio susietumo efektu. >>
skaityti
Mokslininkai imitavo garsus, kuriuos skleistų subatominės dalelės, tokios kaip Higgso bozonas, jei jos susidarytų Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) po dalelių susidūrimo. >>
skaityti
Mokslininkams pavyko atlikti tiksliausius iki šiol paslaptingosios neutrino dalelės masės matavimus, praneša BBC. Neutrinai kartais vadinami dalelėmis „vaiduokliais“, nes jie labai silpnai sąveikauja su kitomis elementariosiomis dalelėmis. >>
skaityti
Debesyse atsiradusios taisyklingos formos "pramuštos" skylės, pro kurias galima pamatyti skaidrų dangų, nuolat glumina šio reiškinio stebėtojus. Tuo pačiu atsiranda gausybė reginį aiškinančių teorijų - nuo visai tikėtinų iki visiškai spekuliatyvių. Tačiau kaip gi yra iš tikrųjų? >>
skaityti
Vokietijos Makso Borno netiesinės optikos instituto mokslininko Marko Vrakingo (Marc Vrakking) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė sugebėjo "įžiūrėti" vandenilio molekulėje vykstantį elektronų judėjimą. Šiam eksperimentui fizikai panaudojo atosekundžių (10e–18 sekundės) trukmės lazerio impulsus. >>
skaityti
Patobulinus LHC apsaugos nuo perkrovų posistemes, per paskutiniąsias dvi praėjusio mėnesio savaites Didžiojo hadronų priešpriešinio srautų greitintuve paleisti didesnio intensyvumo spinduliai. Dalelių galia kol kas išlieka ta pati - 3.5TeV - tačiau vienu metu paleidžiamų dalelių skaičius išaugo nuo 2 "porcijų" po 10 milijardų protonų iki 6 "porcijų" po 20 milijardų protonų. >>
skaityti
Kinijos mokslininkai išbandė dar praėjusiais metais pradėtą kurti įrenginį, kuris gali absorbuoti iš visų pusių jį pasiekiančias mikrobangas. Sugerties koeficientas siekia 99%, todėl šis išradimas sumažintu masteliu gan artimai imituoja astrofizikinės juodosios skylės veikimą. >>
skaityti
(21)
2010-07-21
