Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Fizika

Kaip pirmasis molekulių fotografas Ahmed Zewail sukėlė tikrą mokslo proveržį ir pelnė Nobelio premiją

2016-12-16 (1) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (2089)
    Share

Senovės Egipto civilizacijos laikais buvo iškeltas klausimas, ar gali būti, kad arkliui bėgant ristele, jo visos kojos kuriuo nors momentu būna pakibusios ore ir neliečia žemės. Žmogaus akis negeba to nustatyti, kad ir kaip atidžiai stebėtų. Šį klausimą tik 1878 metais išsprendė fotografas Eadweard Muybridge. Pasinaudojęs pažangiausia to meto fotografija, jis nuotraukoje užfiksavo momentą, kada bėgantis arklys neliečia žemės.

Po daugiau nei 100 metų iš Egipto kilęs mokslininkas Ahmed Zewail iš principo pakartojo tą patį. Tik nufotografavo ne arklį, kurio vienas žingsnis trunka maždaug pusę sekundės, o 10 milijardų kartų spartesnę molekulių cheminę reakciją. Toks proveržis lėmė daugybę mokslo atradimų, mokslo šakos – femtochemijos – pradžią, naujų teorijų suvešėjimą, o autoriui – pripažinimą, Nobelio premiją ir žymiausio arabų pasaulio mokslininko vardą.

Ahmed Zewail gyvenimas liudija ne tik modernaus ultrasparčiosios molekulių spektroskopijos mokslo kūrimą ir vystymąsi, bet ir yra įkvepianti istorija, kaip Egipto provincijoje gimęs berniukas tapo vienu gerbiamiausių pasaulio mokslininkų, patarinėjusių prezidentams mokslo ir technologijų klausimais.

Egiptas

Ahmed Hassan Zewail gimė 1946 m. Egipte, augo Tauragės dydžio Desouk miestelyje. Kaip įprasta islamo pasaulyje, su mokslu susipažino mečetėje – ne tik maldos, bet ir vaikų ugdymo namuose. Jaunasis Ahmed buvo puikus mokinys, svajojęs apie studijas universitete. Ir jei ne 1952 m. politinis Egipto perversmas, to nebūtų įvykę: pagal iki tol galiojusią santvarką, į universitetą galėjo patekti tik įtakingų šeimų vaikai.

Ahmed studijavo Aleksandrijos universitete. Mieste, kuris prieš mūsų erą buvo vienas iš didžiųjų mokslo centrų su žymiąja Aleksandrijos biblioteka. Aleksandrijoje dirbo Euklidas, Eratostenas, Archimedas ir dauguma kitų žymiausių to meto mąstytojų. Tačiau XX a. viduryje studijų sąlygos Aleksandrijoje buvo ekstremalios: šalyje vyko karas, universitetas turėjo laikinai nutraukti veiklą, daug jaunų žmonių emigravo.

Ahmed buvo išskirtinis studentas: vienas iš 7, kurie po bakalauro studijų tapo mu’id, – dėstymo ir mokslo asistentais. Šis garbingas vardas reiškė, kad tapęs mokslų daktaru, galėjo būti pakviestas užimti universiteto profesoriaus pareigas. Visgi jis nusprendė siekti išvykti studijuoti į JAV.

Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje pakvietė Ahmed studijuoti doktorantūroje su universiteto stipendija. Ši žinia jį pasiekė pusmetį prieš būsimų studijų pradžią. Per tą laiką liko tik įgyvendinti kelis formalumus: a) susitvarkyti dokumentus, b) susirasti žmoną.

Pasirodo, antrasis formalumas buvo lengviau įgyvendinamas. Egipte mokslininkui buvo įprasta anksti vesti ir vėliau pasiimti su savimi žmoną, kad ir kur beišvyktų dirbti. Kadangi Ahmed vyko į JAV, jis buvo labai perspektyvus jaunikis. Užteko vieno pokalbio su tinkamos žmonos – itin rimtos fizikos ir chemijos studentės – tėvu ir santuoka buvo palaiminta. Vestuvės įvyko, likus kelioms dienoms iki jaunųjų šeimos išvykimo į JAV.

Į Egiptą Ahmed Zewail grįžo tik po 11 metų, tačiau gimtinė jam buvo visada labai svarbi. Jis aukštino senovės Egipto kultūrą ir mokslą. Pasvarstydavo, kad nors esąs vienintelis Egipto mokslininkas, gavęs fizikos, chemijos ar medicinos Nobelio premiją, tokių egiptiečių būtų daug daugiau, jei premija būtų teikta prieš kelis tūkstančius metų, senovės Egipto civilizacijos laikais. Tada tai buvo Pasaulio mokslo lopšys, turėjęs pažangiausią kalendorių, žymiausius mokslininkus ir geriausią švietimo sistemą.

Karjera JAV

Amerikoje Ahmed Zewail pasitiko moksliniai ir kultūriniai barjerai. Nors jis ir buvo išskirtinis studentas Egipte, mokslo lygių skirtumas su JAV buvo žymus. Jaunam mokslininkui trūko žinių apie moderniąją chemiją ir kvantinę mechaniką bei pažangesnės eksperimentų įrangos naudojimo praktikos.

Kultūrine prasme šokiravo amerikietiškas laisvumas, suplėšyti džinsai ar betarpiškas bendravimas su profesoriais. Įpročius, kad į laboratoriją būtina ateiti su kostiumu, o laboratorijos įrangą ir bandinius privaloma užrakinti tam, kad jų nepavogtų, Amerika greitai pakeitė.

Doktorantūros studijų metu Ahmed Zewail tyrinėjo eksitonus. Eksitonai – tai kvazidalelės, susidarančios apšvietus molekules. Ahmed aiškinosi, kaip jos juda kristaluose ir kas nutinka, jei jos atsiduria gaudyklėse – pavienėse molekulėse.

Apgynęs daktaro laipsnį Pensilvanijos universitete, Ahmed Zewail – tuo metu jau tėvas ir produktyvus mokslininkas – galėjo grįžti į Egiptą užimti profesoriaus pareigų Aleksandrijos universitete, tačiau pasirinko mažiau pompastišką dviejų metų podoktorantūros stažuotę Berklio universitete Kalifornijoje.

Ten Ahmed pradėjo vystyti molekulinių dimerų – arti vienas kito esančių molekulių porų, tarp kurių vyksta energijos mainai – teoriją. Jų tyrimams jau buvo pradėti naudoti neseniai išrasti lazeriai.

Visgi didžiausius atradimus Ahmed Zewail atliko Kalifornijos technologijos institute (Caltech) – viename iš pavyzdinių JAV mokslo centrų. Vos daugiau nei 2 000 studentų (kaip Šiaulių universitete) ir 300 darbuotojų (dvigubai mažiau, nei Šiaulių universitete) turinti institucija yra vienas turtingiausių bei daugiausiai mokslinių atradimų atliekančių institutų. Su Caltech vardu susiję 35 Nobelio premijos laureatai, žymiausi jų – kvantinės elektrodinamikos kūrėjas Richard Feynman, vienas iš lazerio išradėjų Charles Townes ir, žinoma, Ahmed Zewail.

Caltech buvo vienas iš 5 JAV universitetų, kurie pasiūlė jam terminuotą (tenure-track) poziciją, kuri jau po 3 darbo metų, vietoje įprastų 6, dėl puikių Ahmed rezultatų buvo pakeista į nuolatinę.

Tai buvo ir svarbių pokyčių asmeniniame Ahmed gyvenime laikas. Šeima augino 2 vaikus, tačiau santuoka iširo. Paradoksalu, bet skyrybas su žmona Ahmed Zewail savo autobiografijoje laiko ypatingu, galbūt net pozityviu, įvykiu. Jos paskatino Ahmed visą save dedikuoti mokslui. Įsigijęs butą visai šalia instituto, Ahmed galėjo užsiimti mokslu 24/7. Nedirbti sekmadieniais Ahmed Zewail pradėjo tik būdamas daugiau nei keturiasdešimties.

Femtochemija

Caltech universitete Ahmed Zewail gavo puikų finansavimą mokslinei įrangai bei mokslo grupės išlaikymui. Ahmed Zewail pradėjo tyrinėti molekulių sistemų koherentiškumus.

Sąvoka „koherentiškas“ apibūdina sistemos, sudarytos iš individualių posistemių, kitimą. Pavyzdžiui, gatve einančių žmonių rankų periodinius mosavimai vienas kito atžvilgiu yra atsitiktiniai – kiekvienam žmogui jie bus kitos fazės, periodo ir amplitudės. Tokia sistema nėra koherentiška. O kaipgi kitaip gali būti, jei gatvėje žmonės tarpusavyje nebendrauja ir nėra jokios išorinės komandos, reguliuojančios jų judėjimą!

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(20)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytautas Butkus
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(1)
30(9)
29(6)
29(0)
26(1)
25(8)
15(0)
15(5)
14(0)
11(0)
Savaitės
102(0)
69(2)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
142(12)
138(22)