Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Fizika“
Tipas: Pažintiniai straipsniai
Laikotarpis: Neribotas
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Galinga nauja fizikos dėsnių veikimo idėja gali sukelti proveržį visose srityse – nuo kvantinės gravitacijos iki sąmonės


Vienas iš giliausių filosofinių klausimų: kodėl kažkas yra, o ne nieko nėra? Apčiuopiamesnis klausimas: kodėl yra erdvė ir laikas, jei nėra materijos?


Net ekstremaliai supaprastintų Bendrojo reliatyvumo konfigūracijų išspręsti tiksliai neįmanoma. Pasiaiškinkime, kodėl, iš mokslinės pusės.


Matuojant galaktikų masę dviem būdais, rezultatai nesutampa. Šį neatitikimą gali išspręsti tamsioji materija, bet galima ir perrašant gravitacijos dėsnius, tvirtina Chanda Prescod-Weinstein


Nauja matematika parodė, kad energijos linijos gali būti naudojamos Visatai aprašyti.


Pagaliau sukūrėme kambario temperatūros superlaidininką, tad medžiagos, kuriomis elektra teka be nuostolių jau pasiekiamos ranka.


Tegalime pajusti tris erdvės matmenis, bet laboratorijoje atliktas kvantinis eksperimentas rodo visai kitą realybės pusę – neapsieinama ir be keistų dalelių pasirodymų


Paslaptingi skrajojantys šviesos kamuoliai ne vieną šimtmetį mokslininkus glumino, keldami begalę išradingų paaiškinimų. Nauja idėja – jie nėra visai iš mūsų pasaulio.


Išgyvenimo rekordai tokie: 18 aukštų ant kieto paviršiaus (betonas, asfaltas, suplūktas gruntas, automobilio stogas), 20 aukštų į krūmus ir 28 aukštai ant užtiesalo ar tento


Mokslininkas premija apdovanotas už A. Einšteino reliatyvumo teorijos numatytų juodųjų bedugnių egzistavimo patvirtinimą. Tačiau tik dalis Penrose'o indėlio į mokslą ir… meną


Atradimas, kad fundamentalus fizikos dėsnis negali būti tiksliai apibrėžtas, kelia klausimą apie mūsų žinomos matematikos gebėjimą išsamiai aprašyti tikrovę


Saulės įtaka mūsų visų gyvenimui abejonių nekelia. Tai tiek ilgaamžis šviesos ir šilumos šaltinis, tiek objektas, aplink kurį skriejame (skirtingai, nei kai kurie viduramžių žmonės nor


Ilgai manyta, kad gravitaciją pernešančios dalelės negali turėti masės. Tai klaidinga – ir dėl to gali būti, kad gravitacija per kosmosą sklinda skirtingais greičiais.


Prieš aštuoniasdešimt metų vieno mažo izotopo atradimas atskleidė praeities paslaptis.