Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Fizika

Mokslininkas konstruoja nuosavą mini planetą

2008-06-03 (9) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2367)
    Share

Visi žinome, jog kompaso rodyklė rodo Šiaurės polių dėl Žemės magnetinio lauko. Tačiau kaip tas laukas susidaro? Merilendo Universiteto (JAV) geofizikas Dan'as Lathrop'as nori tai išsiaiškinti... pasigamindamas nuosavą planetą. Tiesa, planeta bus palyginti miniatiūrinė. Dabar mokslininkas konstruoja plieninę sferą, kurią dar šiais metais planuoja užpildyti išlydytu metalu. Vėliau visas 26 tonas sveriantis kamuolys bus įsuktas - maksimalus greitis ties ekvatoriumi sieks 130km/h. Jei viskas vyks taip kaip tikimasi, rutulys generuos savo magnetinį lauką.

"Pirmą kartą įsukus konstrukciją buvo šiek tiek baisoka", pripažįsta mokslininkas. Lathrop'as spėja, jog magnetinį lauką sukurti neturėtų būti labai sudėtinga - juk dauguma Saulės sistemos planetų jį turi. Tačiau jei gamtai kurti magnetinius laukus lengva, mokslininkams ši užduotis yra "stambaus kalibro". Tai yra trečiasis Lathrop'o bandymas.

"Planetos turi pranašumą dėl savo dydžio, ir jos daug sparčiau sukasi", aiškina Dan'as. Dėl šios priežasties jo užmojis pasiekė gigantiškas proporcijas. Pirmoji Lathrop'o planeta buvo stalinio gaublio dydžio. Antrąją buvo galima apimti abejomis rankomis. Naujausią teko užsakyti iš vienos Ohajo valstijos kompanijos, gaminančios didelių gabaritų pramoninius įrenginius. Sfera vos tilpo pro laboratorijos duris.

Mokslininkai mano, jog Žemės magnetinis laukas atsiranda dėl planetos viduje besisukančio išlydyto metalo. Jei galėtume iškasti gilią duobę, apytiksliai 3-3,5 tūkstančių kilometrų gylio, atsiremtume į išorinį branduolį, kuris, tikėtina, susideda iš skysto geležies. Geležis yra laidi elektrai. Jei jos srautas teka tinkama kryptimi, Žemė virsta į savotišką energijos generatorių, kuriantį magnetinį lauką. Mūsų planetos atveju vienas tokio magneto polius yra netoli Šiaurės ašigalio greta Kanados, kitas - netoli Pietų Ašigalio.

Geležis lydosi aukštoje temperatūroje, todėl Lathrop'as kartu su savo komanda sferą užpildys kitu metalu - natriu. Šis metalas tampa skystas jau ties vandens virimo temperatūra, yra laidus elektrai, tačiau degus. Beje, natrio liepsnos negalima užgesinti vandeniu. Iš tiesų, vanduo netgi pablogintų situaciją, dėl to mokslininkai atjungė priešgaisrinę sistemą. Akivaizdu, iššūkis laukia nemažas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (9)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
35(0)
29(1)
22(4)
20(0)
17(7)
16(9)
14(0)
12(0)
Savaitės
104(1)
86(4)
84(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)