Augalai labai efektyviai panaudoja šviesos energiją, ir mokslininkai jau seniai mėgina įminti milijonų metų trukmės evoliucijos pasiekimus ir juos panaudoti. >>
skaityti
Praėjusią savaitę buvo publikuotas gan įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta pakankamai lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas. >>
skaityti
JAV nacionalinės Fermi greitintuvo laboratorijos („Fermilab“) konsultacinė taryba rekomendavo šio tyrimų centro fizikams 3 metams pratęsti priešpriešinių srautų greitintuve „Tevatron“ vykdomus eksperimentus, pranešė „Physics World“. >>
skaityti
Kanadoje vykusiame hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo fizikos simpoziume (Hadron Collider Physics Symposium 2010) buvo pristatyti Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) naudojimo planai. >>
skaityti
Daugelis žino, jog didelę atmosferos dalį sudarančios azoto dujos skystėja esant −210°C temperatūrai. Gyviems biologiniams organizmams poveikis tokioje būsenoje esančia medžiaga yra pražūtingas. Nepaisant to, šioje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas primena arba piktą pokštą, arba logikos paneigimą. Kaip tai įmanoma? >>
skaityti
Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai teigia, jog panaudojant nanometrų eilės storio metalo foliją galima gaminti mažyčius didelės skiriamosios gebos (HD) displėjus. Siekdami tai įrodyti, jie šiame displėjuje sugeneravo 9 mikronų dydžio spalvotą savo universiteto logotipą. >>
skaityti
Išgauti energiją, panaudodami oro judėjimą bei tuo pačiu oru sklindančius Saulės spindulius, mes mokame jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis, tad lieka tik sugalvoti būdą, kaip išgauti elektrą tiesiai iš oro. >>
skaityti
Apie 150 milijonų kilometrų nuo Žemės nutolusi Saulė, panašu, daro įtaką mūsų planetoje esančių radioaktyviųjų elementų skilimo procesams, teigia mokslininkai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, ką mes žinome apie radioaktyvumą ir Saulės neutrinus, tai lyg ir neturėtų vykti. Tad iš kur atsiranda šis mįslingas poveikis? >>
skaityti
Panašu, jog daugybėje fantastinių filmų ir knygų minima nematomumo idėja kuo toliau, tuo stipriau žavi medžiagas tiriančius mokslininkus. Iki šiol šiam efektui tirti buvo naudojamos metalų pagrindu pagamintos metamedžiagos, tačiau panašu, jog metalai nėra vieninteliai kandidatai. JAV mokslininkai paskelbė sukūrę pirmąjį stiklo pagrindu pagamintą "nematomumo" įtaisą. >>
skaityti
Stanfordo universiteto mokslininkų atrastas saulės energijos išgavimo būdas gali sumažinti saulės energijos gamybos kainą daugiau nei dvigubai - tiek, kad ji galėtų konkuruoti su iškastiniais energijos šaltiniais. >>
skaityti
Mokslininkams pavyko nustatyti, kad elektronai deformuotame grafene elgiasi lyg būdami stipriame magnetiniame lauke, kurio magnetinė indukcija yra lygi 300 teslų. Tai tris kartus daugiau, nei pavyko gauti eksperimentiniuose įrenginiuose. Neįprastą bandymą atliko Kalifornijos universiteto, Berklio Lourseno laboratorijos ir Madrido medžiagų tyrimo instituto fizikai. >>
skaityti
Kodėl kai kurios medžiagos gerai tinka saulės elementams arba šviesos diodams, dar vadinamais LED (light emitting diodes) gaminti, o kitos - ne? >>
skaityti
(15)
2010-09-01
(