|
|||||||||
|
Rubrikos naujienos
|
|||||||||
|
|||||||||
(0)
2011-06-07
Po kelių valandų ekspozicijos dėl šviesos sukelto charakteristikų blogėjimo silicio saulės elementų efektyvumas gali sumažėti iki 10 procentų. Naujame darbe mokslininkai pabandė aptikti tam tikros krūvinės būsenos deguonies dimerą, kuris, kaip manoma, gali vaidinti svarbų vaidmenį saulės elementų efektyvumo mažėjimo procese. Vis dėlto atliktas tyrimas nebuvo sėkmingas – mokslininkai ėmė abejoti visuotinai priimto silicio saulės elementų charakteristikų blogėjim...
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-05-07
Ar žinojote, kad paprasto pieštuko grafitas galiausiai gali pakeisti pasaulį? Perversmą žada padaryti ne pats grafitas, o iš jo pagaminta unikali medžiaga – grafenas. Tai ypatinga medžiaga, kuri, kaip manoma, bus elektronikos pramonės kita nauja viltis kuriant ypatingai greitus elektronikos įrenginius. Tiesa, kol kas žengiami pirmieji fundamentiniai mokslinių tyrimų žingsniai, o gaunamos naujos žinios sutinkamos kaip nedidelės mokslo pergalės.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-05-03
Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (JAV) tyrėjams pavyko parodyti, kad elektroninės dviejų grafeno sluoksnių savybės kinta nanometriniu masteliu. Šis stebinantis atradimas, aprašytas prestižiniame „Nature Physics“ žurnale, atskleidžia, kaip grafeną būtų galima pritaikyti kuriant realius elektroninius įtaisus.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-04-07
Daugiamilijardinės vertės kompiuterių pramonės perspektyvos labai priklauso nuo sugebėjimo priversti elektros srovę tekėti medžiaga efektyviai. Vis dėlto bet kokiame elektroniniame įtaise, pavyzdžiui, kad ir kompiuterio tranzistoriuje, atomų buvimas neišvengiamai apsunkina elektronų tarpusavio sąveikos nagrinėjimą. Naudodami savo sukurtą sistemą, RIKEN Pažangiųjų mokslų instituto (Japonija) tyrėjai kartu su kolegomis iš Konstanco universiteto (Vokietija), pabaigė pir...
>>
skaityti
| |||||||||
(7)
2011-03-29
Nūdienos gamtos moksluose žinomi keturi medžiagų būviai arba agregatinės būsenos – kieta, skysta, dujinė ir plazminė. Tačiau tyrinėdami įkaitintas superlaidžias medžiagas mokslininkai galbūt atrado naują – penktąją – medžiagos agregatinę būseną, kuri yra nei kieta, nei skysta, nei dujinė, nei plazminė. Pasirodo, prieš medžiagai įgyjant superlaidumo savybes, elektronai joje netikėtai išsidėlioja iki šiol nežinota, tačiau labai aiškia ir tvarkinga strukt...
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-03-18
Rytojaus netriniosios atminties įrenginiai – kompiuterių atmintys, galinčios saugoti informaciją netgi nesant elektros energijos šaltinio – neatpažįstamai pakeis šiandienos elektroniką. Tuo įsitikinę Kornelio universiteto (JAV) tyrėjai, visai neseniai atradę naują būdą išmatuoti ir optimizuoti netriniųjų atmintinių veikimą.
>>
skaityti
| |||||||||
(2)
2011-03-07
Juodosios skylės yra laikomos sunkiausiais objektais mūsų Visatoje. Tuo tarpu elektronai yra vieni iš lengviausiųjų. Visai neseniai Ilinojaus universiteto, įsikūrusio Urbanoje – Šampeinėje (JAV), fizikai parodė, kaip turinčios krūvį juodosios skylės gali būti panaudotos modeliuojant elektronų sąveiką, pasireiškiančią neįprastuose superlaidininkuose.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-03-01
Tyrėjams iš Stenfordo Medžiagų ir energijos mokslo instituto (JAV) pavyko įžvelgti sąsają tarp aukštatemperatūrių superlaidininkų superlaidumo ir magnetizmo savybių – tai, apie ką kalbama jau seniai, bet nepaprastai sudėtinga patvirtinti eksperimentiškai. Šiuo metu bet koks žingsnelis, priartinantis prie tikrojo aukštatemperatūrių superlaidininkų prigimties pažinimo, yra laikomas milžinišku postūmiu.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-02-23
Neseniai prestižiniame žurnale „Nature Nanotechnology“ pasirodžiusiame straipsnyje Valstybinio Arizonos universiteto Biodizaino instituto (JAV) profesorius Nondžianas Tao (Nongjian Tao) aprašė, kaip galima sumaniai valdyti vienos molekulės elektrinį laidumą į pagalbą pasitelkiant mechanines jos savybes.
>>
skaityti
| |||||||||
(0)
2011-02-23
Ilinojaus universiteto (JAV) tyrėjai aprašė pirmuosius įdomaus fizikinio reiškinio stebėjimus. Stebėtasis vyksmas pasireiškia, kuomet sujungiamos dvi labai gerai fizikams pažįstamos medžiagos: superlaidininkai ir grafenas. Mokslininkų grupė, vadovaujama Ilinojaus universiteto fizikos profesorės Nadijos Meison (Nadya Mason), savo tyrimų rezultatus paskelbė prestižiniame „Nature Physics“ žurnale.
>>
skaityti
| |||||||||
|
|||||||||
|

(
