Teoriškai iš Žemės įmanoma stebėti 56 procentus Mėnulio paviršiaus. Tam tektų tam tikrais tiksliais laiko momentais stebėti Mėnulio paviršių iš ekvatoriaus ir abiejų Žemės polių.
Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra vienas iš žymiausių XX a. fizikos pasiekimų. Paskelbta 1916 m., ji paaiškina, kad tai, ką suvokiame kaip gravitacijos jėgą, iš tiesų atsiranda dėl erdvės ir laiko išlinkimo. Pateikiame žinių apie šią teoriją santrauką, kurioje pateikiami trumpi faktai ir hipotezės, padėsiančios suvokti pačią teoriją, jos pasireiškimų interpretavimą ir dar likusius neaiškumus. >>
skaityti
„Žinote, kartais sutinki žmonių ir jie tokie malonūs, kad pasikvieti į namus ir kalbiesi, o jie pasakoja vis daugiau ir daugiau šaunių dalykų? Bet tada sakai, gal pratęskime pokalbį kitą dieną, bet jie neišeina ir vis kalba ir tos kalbos darosi vis labiau trikdančios ir sakai, jau tikrai gana, baikit? Panašiai vyksta su infliacija.“ >>
skaityti
Mokslo ir technologijų universiteto Šanchajuje (Kinija) fizikui Juan Yin su grupe kolegų pavyko fotonus teleportuoti 97 km atstumu – per vieną iš Kinijos ežerų, informuoja MIT portalas „Technology Review“. Kinų mokslininkų pasiekimas gerokai sustiprina kvantinės kriptografijos (informacijos įslaptinimo procesas, kurį taikant siunčiamą informaciją perimti yra faktiškai neįmanoma) perspektyvas. >>
skaityti
Kelionė valtimi Ciuricho ežeru atrodė kaip puikus atsipalaidavimas po intensyvios diskusijos naujausia ir karščiausia tema, – kvantų teorija. Ir tinkamas, žinant, kad visi dalyvavę fizikai kalbėjo apie Erwino Schrödingerio prieš keletą mėnesių iškeltą idėją. Jis pasiūlė, kad visos kvantinės dalelės, nuo atomų iki elektronų, gali būti aprašomos neapčiuopiamomis esybėmis, plintančiomis erdve, kaip bangelės ežero paviršiumi ir pavadino jas bangine funkcija. >>
skaityti
Šviesos greičio viršijimas neprieštarauja A. Einšteino požiūriui į erdvės – laiko prigimtį, o yra būtina jo teorijos plėtros dalis – taip mano du mokslininkai iš Adelaidės universiteto (Australija). >>
skaityti
Kada nors gali išaušti diena, kai slaptos operacijos bus atliekamos iš tiesų slaptai: Pentagono finansuojamiems fizikams pavyko dar labiau padidinti „laiko skylių“ trukmę, rašo wired.com. >>
skaityti
Tai buvo vienas iš tų vakarų. Na, žinote: po sekinančios darbo dienos tesinori ištiesti kojas prieš televizorių. Ir mažiausiai tikiesi atlikti proveržį, galintį pakeisti dabartinę fiziką. >>
skaityti
Einšteino reliatyvumo teorija žinoma absoliučiai daugumai žmonių. Nors ją gerai supranta tik nedaugelis, bet už tai girdėjęs apie šios teorijos įdomybes yra ne vienas. Turbūt girdėjote ir tai, jog pagal reliatyvumo teoriją, kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. >>
skaityti
Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) paskelbė, jog rugsėjo mėnesį vykusio eksperimento, kurio metu nustatyta, jog neutrinai gali pažeisti geriausiai žinomą Einšteino specialiosios reliatyvumo teorijos principą, mat skriejo greičiau nei šviesos greitis, rezultatų nepavyko patvirtinti kitai mokslininkų grupei atliekant pakartotinį eksperimentą toje pačioje laboratorijoje. >>
skaityti
Seniai žinoma, kad mes visi susidedame iš ląstelių, ląstelės iš cheminių junginių molekulių. Molekulės – iš atomų. Atomai didžiąja dalimi susideda iš nieko (tuštuma tarp elektronų ir branduolio). >>
skaityti
Iki 1mm „išpūsto“ kalio atomo viduje fizikai suprojektavo tikslų Saulės sistemos fragmentą. Tokio triuko tyrėjai ėmėsi, siekdami pademonstruoti intriguojančias kvantinės ir klasikinės fizikos sąsajas, kurias XX a. pradžioje numatė dar Nilsas Boras (Niels Bohr). >>
skaityti
Filosofai dar prieš Einšteiną bei dabartinės fizikos atsiradimą nagrinėjo laiko sąvoką. Tačiau per paskutinius 106 metus, kai Einšteinas paskelbė savo laiko supratimą, fizikoje priimta, kad laikas sudaro ketvirtąją erdvės dimensiją. >>
skaityti
Didžiajame hadronų greitintuve ryškėja nauja fizika, kur dalelės elgiasi nuostabą keliančiu būdu. Gali būti, kad protonų ir švino branduolių susidūrimų metu susidaro naujas medžiagos tipas, kuris priklauso nuo kvantinio susiejimo, teigia mokslininkai. >>
skaityti
Kaip praneša agentūra Reuters, vakar, t. y. gruodžio 11 d. Europos branduolinių tyrimui centrui (CERN) už Higgso bozono atradimą ir Stephenui Hawkingui už teorinius darbus tiriant juodąsias skyles buvo įteikta didžiausia pinigine išraiška mokslo premija. >>
skaityti
Mintis apie amžinąjį laikrodį, kuris laiką skaičiuotų net ir tuomet, kai visata nebeegzistuotų, jau seniai intriguoja mokslininkus. Tačiau iki šiol niekam nepavyko sugalvoti, kaip jį sukonstruoti. >>
skaityti