Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Atomo sandara (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(7) 2010-08-04 9
Kodėl kai kurios medžiagos gerai tinka saulės elementams arba šviesos diodams, dar vadinamais LED (light emitting diodes) gaminti, o kitos - ne?
(7) 2011-03-29 8
Nūdienos gamtos moksluose žinomi keturi medžiagų būviai arba agregatinės būsenos – kieta, skysta, dujinė ir plazminė. Tačiau tyrinėdami įkaitintas superlaidžias medžiagas mokslininkai galbūt atrado naują – penktąją – medžiagos agregatinę būseną, kuri yra nei kieta, nei skysta, nei dujinė, nei plazminė. Pasirodo, prieš medžiagai įgyjant superlaidumo savybes, elektronai joje netikėtai išsidėlioja iki šiol nežinota, tačiau labai aiškia ir tvarkinga strukt...
(7) 2016-11-02 23
<i>Jie – kiekvieno atomo esminė dalis, tad, visai neblogai, kad nesame matę, kaip savaime suyra protonas. Bet jie negali gyventi amžinai – ar gali?</i>
(7) 2011-02-27 0
Tokie elektroniniai įtaisai kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai ar MP3 grotuvai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, o vartotojai jau seniausiai įprato kiekvienąkart sulaukti naujų, patobulintų modelių pristatymo. Tačiau norint, kad vieną gražią dieną ši tendencija nenutrūktų, būtina ieškoti naujų technologijų.
(7) 2009-10-07 0
Neutrinų – beveik su materija nesąveikaujančių itin skvarbių elementariųjų dalelių – pluoštai ateityje gali būti naudojami ryšiui su pasaulio vandenynuose patruliuojančiais atominiais povandeniniais laivais palaikyti, teigia fizikai.
(6) 2011-02-07 0
„Mokslininkams pavyko „apmulkinti“ vandenilio atomus taip, kad šie saviškiu palaikė helio atomą!“ Tai – ne trumpas anekdotas iš chemikų tinklaraščio, o gana alchemiška nūdienos chemijos mokslo realybė. Pasirodo, „užmaskuotas“ helio atomas chemiškai elgiasi taip, tarsi tai būtų įprastas vandenilio atomas, nors už tokį yra sunkesnis net 4 sykius. Tokia helio maskuotė provokuoja „skyrybas“ vandenilio molekulėse.
(6) 2010-07-09 0
Mokslininkai paskelbė eksperimentų rezultatus, kurie rodo, kad pagrindinė regimosios Visatos susėdamoji dalis, protonas, gali būti mažesnis nei manyta.
(6) 2016-02-19 43
Šiame branduolyje nėra vietos protonams…</br><i>„Tetraneutrono“ egzistavimas kirstųsi su teoriniais spėjimais</i>
(6) 2012-04-27 7
Seniai žinoma, kad mes visi susidedame iš ląstelių, ląstelės iš cheminių junginių molekulių. Molekulės – iš atomų. Atomai didžiąja dalimi susideda iš nieko (tuštuma tarp elektronų ir branduolio).
(5) 2009-09-17 0
Ukrainos Charkovo fizikos ir technologijų instituto fizikams pirmą kartą pavyko nufotografuoti atomo struktūrą elektronų lygmenyje. Nuotraukose matomas palyginti detalus pavienio anglies atomo elektronų formuojamas debesis.
(5) 2012-01-24 0
Požiūris, jog egzistuoja daugybė visatų, inicijuoja aktyvias kosmologų teorines diskusijas, tačiau stokoja įrodymų – apčiuopti juos ir pateikti būtų labai sudėtinga. Tiesa, mokslininkų grupė, prieš kelerius metus pademonstravusi, kaip medžiaga gali keliauti tarp mūsų visatos ir kitų visatų, manosi sugebėsią fiksuoti šį reiškinį tiesiogiai. Tam jiems prireiks pažangiausių technologijų. Viskas, ko jiems reikia, yra neutronų talpykla (angl. – „neutron bottle...
(5) 2013-01-28 0
Kiek protonų gali sutilpti ant smeigtuko galvutės? Atsakymas toli gražu nėra toks paprastas, kaip galima pamanyti. Be to, tai gali pateikti naujų įžvalgų apie vieną geriausiai patikrintų fizikos teorijų.
(5) 2015-06-12 66
<em>Dau­žy­da­mi pro­to­nus, kad žvilg­te­lė­tu­me, kas jų vi­du­je, ga­li­me su­ži­no­ti, iš kur ma­te­ri­ja gau­na masę, ko­dėl esa­me mes – ir gal net kaip pa­si­g
(4) 2013-05-28 0
Vokietijos, Graikijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos mokslininkų grupė pranešė sugebėjusi nufotografuoti vandenilio atomą. Šiose nuotraukose, padarytose fotojonizuojančiuoju mikroskopu, matomas vandenilio atomų elektronų debesies tankio pasiskirstymas, visiškai sutampantis su teorinių skaičiavimų rezultatais.
(4) 2014-06-02 57
Praėjusio amžiaus pradžioje žmonija galutinai perprato atomų branduolių sandarą ir atvėrė duris į atominį amžių. Deja, žmoguje esantis kūrėjas pasidavė griovimo aistrai ir šį atradimą pirmiausiai pavertė mirtį sėjančiu ginklu bei sukėlė globalią paranoją, trukusią pusę amžiaus – Šaltąjį karą. Ir tik vėliau atsigręžėme į branduolinės energijos teikiamą naudą – šiandien apie penktadalis visos pagaminamos energijos yra branduolinė. Pažvelkime, kaip mokslas pagaliau padarė tai, apie ką šimtmečius svajojo alchemikai ir kas iš to gavosi.